Poetas, vertėjas, redaktorius Juozas Almis Jūragis (1917–2014), nuo 1948 m. gyvenęs Australijoje, savo archyvinę medžiagą bei asmeninės bibliotekos knygas pradėjo siųsti 1996 m. Kunigas ir poetas Ričardas Mikutavičius svečiavosi Australijoje, susitiko su J. A. Jūragiu, kuris teiravosi, į kokią Lietuvos instituciją jam perduoti savo archyvą. R. Mikutavičius patarė siųsti į Maironio lietuvių literatūros muziejų. J. A. Jūragis parašė į muziejų laišką ir pasiteiravo tuo reikalu. Gavęs pritarimą, pajutęs muziejininkų susidomėjimą, jis atsiuntė keletą dėžių savo archyvo bei knygų.
J. A. Jūragio rinkinyje daugiausia yra asmeninės bibliotekos knygų – apie 450 vienetų. Knygos gana įvairios – daugiausiai Australijoje gyvenusių ir rašiusių rašytojų grožinė literatūra, pvz.: Br. Žalio, A. Veščiūnaitės, M. Mykolaitytės-Slavėnienės, Jurgio Janavičiaus, bet, žinoma, yra ir kitų išeivių knygos: Bern. Brazdžionio, J. Aisčio, M. Katiliškio, Alės Rūtos ir kitų. Daug knygų su autorių autografais. Beveik nėra Lietuvoje gyvenusių rašytojų knygų – matyt, mažai buvo bendrauta, sunku į Australiją nusiųsti. J. A. Jūragio bibliotekoje yra politinio, istorinio pobūdžio knygų, taip pat anglų ir vokiečių kalbomis. Įdomi knyga yra poezijos rinktinė olandų kalba – „Žodžiai prieš destrukciją“ (Amsterdamas, 1980 m.). Šioje rinktinėje, šalia garsių Europos klasikų, yra trijų lietuvių autorių – J. A. Jūragio, S. Nėries, V. Palčinskaitės – eilėraščių, kuriuos vertė Zenta Tenisonaitė-Hellemans.
Yra visos keturios J. A. Jūragio poezijos knygos. Trys išleistos Australijoje: „Tolimieji miražai“ (1964 m.), „Akmens ir paukščio metas“ (1977 m.), „Žeme, būk mano motina“ (1986 m.) ir Lietuvoje su V. Daujotytės palydimuoju žodžiu „Tik sapno ugnį jausi“, (1999 m.).  Įdomus yra knygos „Žeme, būk mano motina“ likimas. Ši knyga turėjo būti pirmoji J. A. Jūragio knyga, eilėraščius jis buvo parašęs Lietuvoje, tačiau 1944 m. traukiantis į Vakarus, rankraščiai liko Tėvynėje ir tik po daugelio metų geras bičiulis grąžino poetui juos išsaugotus. Taip ši knygelė – pagal eilę trečioji – tapo kaip ir pirmąja, palydėta autoriaus žodžio: „Eilėraščiai rašyti 1933–1939 m. laikotarpiu. Aš pats į šiuos eilėraščius žiūriu kaip į mano sielos istorijos dalį, be kurios mano gyvenimas nebūtų pilnas, o mano kūryba neturėtų tikrosios pradžios...“
J. A. Jūragio rinkinyje saugomos ir jo redaguotos knygos: „Australijos lietuvių metraštis“ (Sidney, 1962 m.); „Sidnėjaus lietuvių Plunksnos klubo almanachas“ (1966 m.); „Terra Australis“, Australijos lietuvių poezijos rinkinys (1972 m.).
Be galo originali medžiaga yra dešimt storų aplankų, į kuriuos kruopščiai suklijuota daugybė straipsnių iš Australijos spaudos. Juose minima į laisvę besiveržianti Lietuva. Tai 1990–1991 m. aprašytųjų įvykių kronika. „...man labiausiai rūpėjo atiduoti muziejui rinkinius iškarpų iš Australijos (Sydnėjaus) didžiųjų laikraščių, kuriuose rašoma apie Lietuvos laisvės kovą veržimosi į laisvę metu.“ (Iš laiško A. Ruseckaitei, 1997 06 13). Kito tokio analogo muziejaus rinkiniuose nėra.
Rinkinyje yra pluoštas laiškų, daugiausiai susirašinėta su Australijos bei kitur gyvenančiais rašytojais, redaktoriais įvairiais literatūros klausimais. Yra laiškų: Alės Rūtos, Prano Pusdešrio, Viktoro Baltučio, Jurgio Janavičiaus, Zentos Tenisonaitės-Hellemans, Leonardo Andriekaus, Aldonos Veščiūnaitės, Magdelenos ir Juozo Slavėnų. Beje, Magdalena Slavėnienė yra V. Mykolaičio-Putino sesuo. Po jos mirties J. A. Jūragis susirašinėjo su Irena Kostkevičiūte dėl Slavėnienės archyvo likimo, mat tame archyve buvo ir V. Mykolaičio-Putino archyvinės medžiagos. Iš Lietuvos susirašinėta su vaikystės draugu Leonu Jovaiša, su redaktoriumi Aleksandru Žirguliu.
Labai įdomus yra J. A. Jūragio susirašinėjimas su seserimis, gyvenusiomis Lietuvoje. Su seserimi Onute pradėjo susirašinėti 1966 m. Sesuo rašė smulkiai žinias iš Lietuvos, o J. A. Jūragis – ilgus laiškus iš Australijos. Tyrinėjant šį didžiulį abipusį susirašinėjimą, kuris yra surištas į atskirus tomus, galima atrasti daug įdomių faktų iš J. A. Jūragio gyvenimo. Nors laiškai buvo cenzūruojami, bet daug ką galima suprasti iš užuominų.
Originalių kūrybos rankraščių yra labai nedaug – keletas eilėraščių.
Visai nėra vaikystės, jaunystės nuotraukų. Poetas atsiuntė keletą mėgėjiškų spalvotų savo nuotraukų 1997–2007 m. laikotarpio, kuriose jis su žmona Lidija ar vienas, dažniausiai sode prie augalų. J. A. Jūragis mėgo ant antros nuotraukos pusės užrašyti komentarus. Pvz., „Po šituo dideliu medžiu dažnai svajoju“...
Rinkinyje nėra dokumentų.

Parengė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė