Julijonas Lindė-Dobilas (1872–1934) – pirmojo lietuvių psichologinio romano „Blūdas, arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete“ (1912 m.) autorius, kunigas, pedagogas, literatūros kritikas. Mokėsi Kuldygos gimnazijoje, baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Latvijoje, mokytojavo Jekaterinoslave, Panevėžio gimnazijoje, nuo 1926 metų buvo Panevėžio gimnazijos direktorius.

J. Lindės-Dobilo rinkinys muziejuje nedidelis. Neturime rašytojo vaikystės ir tėvų nuotraukų, kūrybinių rankraščių. Iš rašytojo jaunystės išlikusi tik viena grupinė nuotrauka, kur kunigas J. Lindė su gydytoju L. Petkevičium (G. Petkevičaitės tėvu) įsiamžinęs Bauskėje tarp inteligentų ir kunigų apie 1898 m. Vienintelė fotografija, kur rašytojas su sutana. Vėliau nuo kunigavimo nutolo.

„Kun. J. Lindę pažinojau dar klieriką ir jaunutį, vikrų, raudonskruostį kunigėlį.“­– prisiminė G. Petkevičaitė-Bitė. Abu  rašytojai  bendravo visą gyvenimą, buvo kolegos  Panevėžio gimnazijoje. Dirbdamas Panevėžio gimnazijoje dažnai fotografuodavosi su mokiniais. Turime keletą fotografijų, kur J. Lindė-Dobilas  įsiamžinęs su  gimnazistais ir mokytojais: Gabriele Petkevičaite-Bite, Jonas Yču, Matu Grigoniu, Mykolu Karka, su gimnazijos skautais. Turime pora J. Lindės-Dobilo, gimnazijos direktoriaus, portretinių nuotraukų. Vieną iš jų saugojo S. Nėris, dirbusi kartu su J. Linde-Dobilu. Po mylimo direktoriaus mirties parašė eilėraštį „Tėvelis miega“, kurio rankraštį saugo Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai-muziejus. Saugome keturias  J. Lindės-Dobilo laidotuvių nuotraukas. Turime fotografiją, kurioje įamžintas mirštantis rašytojas.

Išlikę du trumpi J. Lindės-Dobilo atvirlaiškiai bendradarbiui muzikos mokytojui Mykolui Karkai.  Vienas linksmas  ,nuotaikingas, parašytas po kolegos J. Elisono vestuvių atspindi J. Lindės būdą. „Tegyvuoja „dziadai“! / Šiandien grįžome ½ 4 rytą apverkę mūsų draugo p. Elisono vainikėlį. Keturiomis po pietų drošim automobiliu į Jerišk. jį galutinai ,„sudziadinti“./ Tamstą, kaip aukštai ,,dziado‘‘ vėliavą laikantį, be abejo, paminėsim. Labas dieneles Tamstos žmonelei ir visai šeimynėlei, taip pat šeimininkei. / 9-VIII.24 / Kun. J. Lindė“. „Dziadai‘‘ tai lenkų kalboje diedai, taip juokais vadino vedusius vyrus.

Saugome J. Lindės laišką Mykolui Šeižiui-Dagilėliui. Aprašo Petro Būtėno vestuves ir Panevėžio gimnazijos kasdienybę. J. Lindė-Dobilas  vadovavo mokinių savišvietos sambūriui „Meno kuopa“, parašė straipsnių apie rašytojus. Po jo mirties mokiniai išleido knygą „Mūšos Dobilas. (Panevėžys.1936m.), skirtą Julijono Lindės-Dobilo atminimui. Mokiniai publikavo eilėraščius ir atsiminimus apie mylimą mokytoją. Iliustruota fotografijomis. Petras Babickas apie J. Lindę-Dobilą rašo „Jei aš šiandien mėginu rašyti knygas, tai vien tik kun. Lindės-Dobilo dėka...“

J. Lindės-Dobilo knygas turime beveik visas.

J. Dobilo dramos „Kur laimė“ (Kaunas, 1930 m.) turime keletą egzempliorių.

Filosofinę knygą „Ar paseno Tenas?“ (Marijampolė, 1927 m.) turime su A. Vokietaitytės autografu. 

„Dobilas buvo stambus penkialapis lietuvių literatūros ir kritikos žiedas, kurio ūgis ir vaidmuo toli gražu pralenkė jam neteisingai atitekusį „provincijos literato“ akiratį,“ –  žavėjosi mokytojo erudicija buvęs mokinys Bronys Raila. Julijonas Lindė-Dobilas vertino Maironio kūrybą ir asmenybę. „Šalia Basanavičiaus, Kudirkos būtinai turi būti minimas ir Maironis, kaip vienas žymiausių šito laikotarpio mūsų atgimimo atstovas.“

Romanas „Blūdas“ buvo palankiai įvertintas amžininkų. „Puikiausias žiedas pražydęs mūsų rašliavoje,“– žavėjosi Žemaitė. „Dobilo veikėjus taip įsidėmi, kad net ir sapny juos matai,“– rašė Vaižgantas, nors piktinosi tikroviškai sodriais kunigų paveikslais ir vadino knygą „katalikofobija ir  kunigofobija“. Visi kunigų prototipai buvo J. Lindės kolegos. J. Lindės- Dobilo romanas „Blūdas“ išleistas Tilžėje 1912m. Šio romano saugome keletą egzempliorių.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Regina Mažukėlienė