Rašytojo Jono Biliūno (1879–1907) rinkinį Maironio lietuvių literatūros muziejuje sudaro 371 eksponatas. Didžiausią grupę sudaro fotografijos ir fotokopijos (165). Autorinių knygų yra 97 vienetai, knygų apie autorių – 11 vienetų. Kiek mažiau saugoma rankraščių, spaudinių, meno kūrinių. Memorialinių daiktų, kurie visada pagyvina ekspozicijas, nėra. Tačiau galima pasigirti dviem vertingais rašytojo portretais (aliejus, drobė), tapytais dailininko Rimto Kalpoko. Įspūdingas ir grafiko Romualdo Čarnos lino raižinys „Laimės žiburys“. Taip pat yra Mečislovo Bulakos, Valerijono Galdiko grafikos darbų.
Knygų lentynoje – pirmieji leidimai: J. Biliūnas. „Lazda“; „Ubagas“; „Svečiai“; „Brisiaus galas“ (Vilnius, 1906), „Piestupys“; „Joniukas“ (Vilnius, 1906), „J. B.-no įvairūs apsakymėliai“ (Tilžė, 1906), „Paveikslai, apysakos ir eilės“ (Tilžė, 1913), išleido Julija Biliūnienė. Rinkinyje saugoma ir bibliografine retenybe tapusi Vinco Kapsuko „Jono Biliūno biografija“, išleista 1917 metais JAV. Iš vėliau išleistų knygų paminėtinos: „Liūdna pasaka“ (Kaunas, 1937), knyga iliustruota Mečislovo Bulako medžio raižiniais; „Kliudžiau“ (Kaunas, 1946), „Nemunu“ (Kaunas, 1947), Jono Biliūno „Raštai“, išleisti 1947 m., 1954–1955 m. ir 1980 m.
Fototekoje esanti seniausia originali fotografija daryta 1904 m. Tai fotografo L. Slonimskio Panevėžyje daryta fotografija, kurioje rašytojas įsiamžino su žmona Julija Janulaityte. Saugomas ir pluoštas fotografijų, kuriose – Jono Biliūno palaikų perkėlimas iš Zakopanės į Lietuvą (1953). Šias fotografijas, taip pat ir rašytojo palaikų perkėlimo dokumentą, muziejui 1971 metais perdavė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Originalių rankraščių rinkinyje nėra, tik jų kopijos. Julija Biliūnienė užrašė atsiminimus apie savo šeimą ir trumpą bendrą gyvenimą su rašytoju. Atsiminimuose „Dūminė gryčia“ rašo: „Gimiau 1880 m. gausioje Janulaičių šeimoje, Malavėnų kaime, penki kilometrai nuo Šiaulių. Mes augome devyni, o iš viso buvo mūsų vaikų – visas velnio tuzinas (13). Pirmieji iškeliavo pas dievuliuką šaukštelių plauti. Aš buvau dvylikta. Tėvas mirdamas paliko mamytę su devynetu vaikų.“ Atsiminimuose apie rašytoją pamini įdomų faktą: „Paskutinėmis dienomis Jonas labai rinko medžiagą apie indų filosofiją, norėjo parašyti veikalą ne blogesnį už Krišnos, kuriame moteris sutverta iš lotoso žiedo. Biblijoje moteris yra sutverta iš Adomo šonkaulio, o Jonas norėjo parašyti apie moterį, sutvertą iš gražiausio Lietuvos žiedo. Jis rinko visokius katalogus, knygas.“

Parengė muziejininkė Nijolė Raižytė