Jonas Basanavičius (1851–1927) – istorikas, etnologas, tautosakininkas, publicistas, pirmasis „Aušros“ redaktorius, Vasario 16-osios akto signataras, žymus lietuvių tautinio judėjimo veikėjas. J. Basanavičiaus rinkinyje daugiausia saugoma knygų, keletas rankraščių, kiek daugiau fotografijų, meno kūrinių. Paminėtini senieji knygų leidimai: „Prie historijos musun rašybos“ (1899 m.), „Lietuviškos pasakos įvairios“ (1903 m.), „Iš kun. Antano Strazdo gyvenimo ir raštų“ (1911 m.), „Iš Krikščionybės santykių su senovės lietuvių tikyba ir kultūra“ (1913 m.), „Levas lietuvių pasakose ir dainose“ (1919 m.), „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ (1928 m.). Kukliame rankraščių skyriuje: J. Basanavičiaus straipsnis apie Vincą Kudirką, laiškutis istorikui Ignui Jonynui, atvirlaiškis spaustuvininkui Martynui Jankui, Vytauto Alseikos straipsnis „Paskutinės d-ro J. Basanavičiaus dienos ir laidotuvės“. Rašoma, kad 1927 m. vasario 5 d. Lietuvių mokslo draugijos knygyne pasilipęs ant kėdės ir besiekdamas knygų, nukrito ir susimušė šoną. Ligoninėje susirgo plaučių uždegimu. Mirė vasario 16 d. 18 val. 50 min. Laidotuvės vyko vasario 21 d. Straipsnyje detaliai aprašoma, kas dalyvavo laidotuvėse ir kaip jos buvo rengiamos. Kitame V. Alseikos rankraštyje pasakojama apie J. Basanavičių – Lietuvių mokslo draugijos steigėją. Archyve taip pat yra keletas portretų, vienas iš jų su J. Basanavičiaus autografu, įdomi nuotrauka „J. Basanavičiaus išleistuvės Kauno Karo ligoninėje“ (1925 m.). Muziejus 2014 m. įsigijo dail. Stepo Varašiaus aliejumi tapytą J. Basanavičiaus portretą.

Parengė muziejininkė Nijolė Raižytė