Vieno žymiausių išeivių poeto, vertėjo Henriko Radausko (1910–1970) rinkinys yra negausus — per 200 eksponatų. Tai nuotraukos, poezijos ir vertimų knygos, rankraščiai, laiškai, spaudiniai, memorialinė biblioteka. Pirmieji eksponatai – H. Radausko straipsniai apie vertimo meną – gauti 1970–1972 metais. Vėliau rinkinį papildė medžiaga, gauta iš „Gabijos“ metraščio redaktoriaus T. Sodaičio bei rašytojo A. Vaičiulaičio archyvų. Unikali medžiaga buvo gauta 2005 metais iš artimų H. Radausko draugų — A. Nykos-Niliūno bei J. Blekaičio.
Rinkinį sudaro nuotraukos (30), rankraščiai (35), knygos (12), memorialinė biblioteka (36), laiškai (apie 100), keletas spaudinių.
Saugoma įdomių portretinių poeto nuotraukų, su žmona Vera Sotnikovaite, su draugais. Viena seniausių H. Radausko nuotraukų išlikusi nuo 1930 metų. Vertingos nuotraukos iš Vokietijos DP laikotarpio — tuomet poetas aktyviai dalyvavo Lietuvių rašytojų draugijos tremtyje atkūrime (1946 m.). Buvo išrinktas sekretoriumi. Jis nufotografuotas su kitais rašytojais, dirbant prie almanacho „Tremties metai“ (buvo techninis redaktorius). Nuotraukose jis užfiksuotas su savo draugais — A. Škėma, A. Nyka-Niliūnu, J. Blekaičiu. Gautos įdomios nuotraukos, kuriose užfiksuoti Henrikas ir jo žmona Vera su artimais draugais A. Nyka-Niliūnu ir jo žmona Sandra Baltimorėje, vėliau Vašingtone. Rinkinį papildo fotomenininko R. Rakausko nuotraukos.
Kritikai vadino H. Radauską „poetu iš Dievo malonės“. Jis parašė ir išleido keturias poezijos knygas, kurios užėmė pirmąsias gretas Lietuvos poezijos pasaulyje. Todėl didžiausią vertę sudaro poeto rankraščiai, kurie saugomi rinkinyje. Tai juodraštiniai kūrybiniai rankraščiai — pavieniai lapai, rankraštiniai sąsiuviniai, vertimų sąsiuviniai, straipsnių rankraščiai. Rinkinyje saugomi jo eilėraščių rankraščiai — „Kaštanas“, „Stebuklas“, „Jūrininko iškeliavimas“, „Pavasario naktis“, „Uostas“, „Gegužis“, „Tristanas ir Izolda“. H. Heinės „Atta Trolis“ ir P. Merimė „Lokys“. Prieš keletą metų iš J. Blekaičio buvo gauti šių kūrinių originalūs vertimai. Šiuos kūrinius H. Radauskas vertė Vokietijoje, norėdamas juos išsaugoti, parašė keletą egzempliorių. Iš poeto A. Nykos-Niliūno gauti du H. Radausko sąsiuviniai su eilėraščiais, rašytais nuo 1955 metų iki pat mirties. H. Radauskas daug laiko ir jėgų skyrė vertimams iš lenkų, rusų, vokiečių kalbų. Pirmosios rusų okupacijos metais dirbo Valstybinės leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi. A. Nyka-Niliūnas perdavė į muziejų du puikius H. Radausko rankraštinius sąsiuvinius su originaliais vertimais.
Rinkinyje saugomos visos keturios H. Radausko poezijos knygos – „Fontanas“ (1935), „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), „Eilėraščiai“ (1965). Saugomas parengtas H. Radausko „Lenkiškai – lietuviškas žodynas“ (1934). Jo išverstą Roger Martin du Garol knygą „Senoji Prancūzija“ išleido „Sakalo“ leidykla 1938 metais. Rinkinyje saugomos ir knygos, išėjusios po poeto mirties. Vieną jų parengė ir išleido A. Nyka-Niliūnas – „Eilėraščiai“ 1965–1970 m. Lietuvoje išleistos knygos – „Lyrika“ (1980), „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“ (1993), „Eilėraščiai“ (1994), „Eilėraščiai“ (1999), „Vyturėlio juokas“ (2001).
2005 metais stažuotėje JAV buvo gauta ir parvežta dalis H. Radausko memorialinės bibliotekos. Knygos su įdomiomis autorių dedikacijomis, kitose – H. Radausko parašai.
Neįkainuojamą vertę turi poeto epistolinis palikimas. Seniausias H. Radausko laiškas datuotas 1930 metais ir rašytas B. Babrauskui iš Gikonių kaimo. Saugomi vertingi laiškai, rašyti S. Santvarui, A. Vaičiulaičiui, rašyti 1946 m. bei 1948-aisiais. Pavyko gauti laiškus, rašytus J. Blekaičiui ir A. Nykai-Niliūnui. Kiekvienas laiškas tarsi mažas kūrinys, kuriame kalbama apie teatrą, kiną, muziką, dailę ir dailininkus, literatūrą. Retai kuriame laiške užsimenama apie pilką gyvenimo kasdienybę.
Rinkinyje saugoma vertinga audio kasetė, kurioje poetas skaito savo eilėraščius.
Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė