Nors Lietuvoje Danutės Brazytės-Bindokienės (g. 1932 m.) kūryba nėra populiari, tačiau jos vardas yra puikiai žinomas tarp JAV gyvenančių lietuvių. Labiausiai ji išgarsėjo po to, kai tapo pirmąja moterimi – dienraščio „Draugas“ redaktore ir 15 metų tvirta ranka vairavo kartais ne tokį lengvą dienraščio vairą.

D. Bindokienės gyvenimas pilnas įkvėpimą ir pasitenkinimą teikiančių darbų bei nuolatinio bendravimo su žmonėmis. Todėl ir rašytojos rinkinys, esantis Maironio lietuvių literatūros muziejuje, yra įdomus – jame saugomos nuotraukos, dokumentai, rankraščiai, knygos, spaudiniai, spauda ir asmeniniai daiktai. Nemažai laiškų yra pasklidę po kitų rašytojų rinkinius.

Spaudoje, visų pirma „Ateities spinduliuose“, D. Bindokienė, pradėjo bendradarbiauti nuo 1950 m. Ji 6 metus redagavo „Ateitį“, dienraštį „Draugas“ (1992–2007), K. Donelaičio aukštesniosios lituanistinės mokyklos laikraštėlį „Pirmieji žingsniai“, taip pat „Švietimo gaires“, „Pensininką“, 20 metų buvo „Laiškai lietuviams“ redakcijos kolektyvo narė, todėl rinkinyje galima rasti šių leidinių egzempliorių bei jos parengtų straipsnių, paskelbtų kone visoje užsienio lietuvių periodikoje.

Redaktorė palaikė ryšius su kitais į užjūry atklydusiais rašytojais ir poetais, kurie ne tik skaitė, bet ir savo straipsniais, rašiniais, žinutėmis, nuotraukomis puošė vienintelio užsienyje leidžiamo dienraščio puslapius. Laiškuose, kurių nemažai pasklido po kitų rašytojų rinkinius, atsispindi to meto nuotaikos, leidybinės, visuomeninės veiklos atspindžiai. „Draugas“ yra aukštybėse, tai jūsų nuopelnas“, – rašė jai laiške rašytojas, visuomenininkas V. Volertas.

D. Bindokienė ėjo ne tik redaktorės pareigas, bet ir 25 metus mokytojavo Kristijono Donelaičio aukštesniojoje lituanistikos mokykloje Čikagoje. Ji atliko didžiulį ir sunkų darbą, kuriam reikėjo turėti daug žinių, supratimo ir nepaprasto darbštumo – paruošė leidinius III, IV ir VI skyriams bei tėvynės pažinimo specialų sąsiuvinį IV-ajam skyriui. 1976 m. rudenį buvo išleistos jos parengtų „Lietuvių literatūros konspektų“ aukštesniosios lituanistinės mokyklos mokiniams I, II, III ir IV dalys, po jų sekė 580 puslapių knyga „Lietuvių literatūros skaitymai“ (1976), lituanistinėms mokykloms, jų mokytojams ir mokiniams skirtas „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1987), „Lietuvių kalbos sinonimų žodynėlis“ (1982). Visus šiuos mokomuosius leidinius galima rasti D. Brazytės-Bindokienės rinkinyje.

Taip pat saugomos visos jos išleistos knygos: apysakos vaikams „Keturkojis ugniagesys“ (1964 m.) ir „Baltosios pelytės kelionė į mėnulį“ (1966 m.), JAV LB Švietimo tarybos premijuoti romanai „Mieste nesaugu“ (1970 m.) ir „Parkas anapus gatvės“ (1973 m.), romanas „Viena pasaulyje“ (1971 m.), fantastinė apysaka „Angelų sniegas“ (1981 m.), etnografinė knyga „Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje“ (1989), skirta išeiviams pažinti lietuvių tautos charakterį, kultūros bruožus, suvokti priežastis, vertusias lietuvius palikti savo tėvynę ir išsisklaidyti po visą pasaulį. Tai vienas geriausių už Atlanto išleistų lietuviškumą skatinančių ir puoselėjančių vadovėlių. Yra A. Kezio sudarytas 210 nuotraukų katalogas „Lithuanian Celebrations. Lietuvių Šventės“ (1991) su D. Bindokienės įvadu, kuris enciklopediniu tikslumu išvardija lietuvių tautos sukurtas ir išlaikytas savybes. Anot jos: „Šiame albume sukauptos nuotraukos yra tarytum lietuvių tautos gyvenimo veidrodis...“

D. Bindokienė mėgo dainuoti, 12 metų priklausė lietuvių meno ansambliui „Dainava“, pati kūrė libretus liaudies papročių temomis, todėl tarp rankraščių yra dvejų veiksmų vaidinimas vaikams ,,Lituanica II“, vaizdelis mokyklos scenai „Laiko ieškotojai“, užrašų knygelė su pirmaisiais apmatais moksleivių vaidinimui ,,Stebuklingoji daina“. Įdomus D. Brazytės Bindokienės – 5 klasės mokinės lietuvių kalbos užrašų sąsiuvinis, S. Zobarsko knygos „Lithuanian quartet“ recenzija, A. Barono novelių ,,The tree“ ir „The relay race“ vertimai į anglų k. Yra prisiminimų apie darbo „Draugo“ redakcijoje pradžią, pranešimų, paskaitų, novelių su taisymais, kai kurios jų buvo publikuotos spaudoje, tačiau atskira knyga nepasirodė.

Dokumentų rinkinyje nedaug. Jie liudija apie baigtus mokslus: Kaselyje ir Vysbadene, Čikagos aukštesniojoje lituanistikos mokykloje Romos katalikų tikybos, lietuvių kalbos, lietuvių literatūros ir Lietuvos istorijos aštuonių klasių kursą, Lojolos universiteto specialiajame fakultete Užsienio žurnalistikos kursą. Taip pat saugomi jai įteikti premijų paskyrimo aktai, garbės diplomai už nuopelnus puoselėjant lietuvybę išeivijoje.

Atskirą rinkinio dalį sudaro nuotraukos. Vaikystės metų, praleistų Lietuvoje, nėra, visos saugomos rinkinyje yra darytos JAV, kur ji su tėvais ir seserimi atvyko 1949 m. Įdomi literatūrinio būrelio nuotrauka su jo įkūrėju rašytoju Aloyzu Baronu, kurio paraginta D. Bindokienė pradėjo kurti. Pastarasis patarinėjo, mokė kūrybos paslapčių, konstruktyviai analizuodavo jos parašytus kūrinėlius.

Vyr. redaktorės pareigos įpareigojo D. Bindokienę dalyvauti įvairiuose renginiuose, literatūros kūrinių vertinimo komisijose, nuolat bendrauti su į redakciją nuolat užsukdavusiais svečiais, todėl jos rinkinyje gausu nuotraukų su rašytojais: B. Pūkelevičiūte, S. Džiugu, J. Švabaite-Gyliene, politikais: A. Landsbergiu, V. Ušacku, A. Paulausku, V. Adamkumi, visuomenininkais ir kultūros žmonėmis: M. Remiene, S. Petersoniene, S. Balzeku ir kt. „Esu žmonių žmogus – juo daugiau jų mane supa, juo daugiau turiu bendrauti, tuo geriau jaučiuosi, turiu daugiau energijos“, – teigė rašytoja.

Yra nuotraukų iš įvairių renginių, kuriuose D. Bindokienė dalyvaudavo kaip „Dainavos“ ansamblio atlikėja, komisijos narė bei pati gavo apdovanojimus už nuopelnus puoselėjant lietuvybę. Įamžintos akimirkos iš LRD literatūros premijos gavimo, po JAV LB švietimo tarybos apdovanojimo už knygą „Mieste nesaugu“ įteikimo. Rinkinyje esantis didžiulis albumas su nuotraukomis išsamiai atskleidžia 25 metus, praleistus dirbant pedagoginį darbą K. Donelaičio aukštesniojoje lituanistikos mokykloje, kurioje ji dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, puoselėjo lietuvišką kultūrą, tradicijas, stengėsi jas perduoti ateinančioms kartoms.

Susitaikiusi su likimu, nubloškusiu toli nuo tėvynės Lietuvos, rašytoja visomis išgalėmis stengėsi tiesti tiltus tarp tautiečių Lietuvoje ir užsienyje. Puoselėti lietuvybę išeivijoje ji laikė savo pareiga, todėl įsitraukė į įvairias lietuviškas organizacijas ir draugijas. Rinkinyje saugomi jai įteikti apdovanojimai: Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas, Šaulių žvaigždės ordinas, Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus šaulių sąjungai“, Čikagoje esančio Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įteikta nominacija „Metų moteris“ – stiklinė vaza su išraižytu Vyčio ženklu ir užrašu lietuvių ir anglų kalbomis, pasižymėjusiai JAV lietuvei skirtas „Gintarėlės“ žymuo“ – stiklinis akmuo su išraižytu užrašu anglų k. D. Bindokienė priklausė ateitininkų draugijai, skaučių „Verpsčių“ būreliui, Lietuvių fondo tarybai, narystę studentų meno mėgėjų  draugijai „Šatrija“ liudija tamsiai raudonos spalvos aksominė kepuraitė. Rinkinyje yra ir kitų iš už Atlanto atkeliavusių rašytojos asmeninių daiktų: tetos dovanoti gintariniai karoliai, kuriuos D. Bindokienė segėjo dalyvaudama pirmojoje dainų šventėje Čikagoje, trys tautinės juostos, mamos – Julijos Brazienės dukrai dovanota rankomis siuvinėta staltiesė, draugų atminimų knygelė.

Ateityje Maironio lietuvių literatūros muziejuje esantis D. Bindokienės rinkinys bus papildytas nauja medžiaga.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė