Maironio lietuvių literatūros muziejuje poetės, prozininkės ir dramaturgės Birutės Pūkelevičiūtės (1923–2007 m.) archyvinis rinkinys – kūrybinio gyvenimo istorija. Rinkinyje yra nuotraukų, laiškų, dokumentų, autorės rankraščių, knygų, asmeninių daiktų.

Birutė Pūkelevičiūtė laikinojoje sostinėje baigė gimnaziją, lankė dramos studiją ir mokėsi Konservatorijoje. Prieš germanistikos ir žurnalistikos mokslus (1941–1944 m.) Vytauto Didžiojo universitete, spėjo debiutuoti Kauno jaunimo teatre. Artėjant frontui kartu su savo šeima pasirinko emigracijos kelią. Tėvynės netektis ir laisvės paieškos Vakarų pasaulyje atsispindi B. Pūkelevičiūtę tekstuose. Vaikystės miesto ir idealizuotos Tėvynės paveikslas atskleidžiamas autobiografiniuose romanuose „Aštuoni lapai“ (1956 m.) ir „Devintas lapas“ (1982 m.). Rinkinyje yra devynios „Aštuoni lapai“ knygos ir rankraštinė autorės įžanga. Taip pat šeši romano „Devintas lapas“ egzemplioriai bei mašinraštis.

Rinkinyje saugomas debiutinis Birutės Pūkelevičiūtės eilėraščio rinkinys „Mėtūgės“ (1952 m.): trylika eilėraščių knygos egzempliorių, beveik pusė iš jų su dedikacijomis ar  autografais. B. Pūkelevičiūtė kūrė emocingą, metaforų ir fantastinių įvaizdžių kupiną pasaulį, vidinės laisvės siekiančios moters paveikslą, kas to laikotarpio lietuvių literatūros kontekste buvo neįprasta. Šis poezijos rinkinys sulaukė aštrios kritikos išeivių spaudoje. Užsienyje lietuvių kalba leisto katalikiškos kultūros ir literatūros periodiniame leidinyje „Aidai“ 1960 m. Birutė Pūkelevičiūtė paskelbė draminės formos eiliuotą kūrinį „Rauda“. Kūrinys įtrauktas į rinkinyje saugomas penkias poezijos knygas „Atradimo ruduo“ (1990 m.), kuriuose autorė atvirai skaitytoją supažindina su asmeniniais kaltės, išdavystės bei trėmimo į Sibirą temomis.

Birutės Pūkelevičiūtės gyvenime buvo ne tik rašymas, bet ir nuo jaunų dienų pamilta teatro scena. Vokiškosios okupacijos Lietuvoje laikotarpiu Kauno Jaunajame teatre pastatoma G. Hauptmanno drama „Hanelė“, kurioje pagrindinį, nelaimingos ir haliucinacijų pasaulyje paskendusios Hanelės vaidmenį atliko B. Pūkelevičiūtė. Rinkinyje yra nuotraukų iš „Hanelės“ spektaklio bei iš spalvingo teatrinio autorės gyvenimo. Palikusi Lietuvą Pūkelevičiūtė neapleido savo teatrinių pomėgių. Išeivijoje Birutė Pūkelevičiūtė užsitarnavo ne tik dramaturgės, bet ir režisierės titulus: režisavo Kazio Borutos „Baltaragio malūną“, kurio prologą mašinraštinį tekstą galima rasti rinkinyje. Režisierės karjerą tęsė su Balio Sruogos „Milžino paunksme“: rinkinyje iš šio spektaklio gausu spaudinių, scenų ir spektaklio pristatymo nuotraukų bei asmeninėje autorės memorialinėje bibliotekoje esanti B. Sruogos knyga. Birutės Pūkelevičiūtės poetės ir režisierės talento rezultatas – „Aukso žąsis“, Čikagoje 1962 m. pristatyta eiliuota, spalvota, garsinė komedija. Muziejuje saugoma spektaklio atributika, kostiumų piešinys, kvietimai į filmo premjerą, filmo plakatas, nuotraukos bei šešios „Aukso žąsies“ knygos su autorės autografai ir dedikacijomis.

Rinkinyje yra gausi memorialinė biblioteka. B. Pūkelevičiūtės rinktoje knygų kolekcijoje galima aptikti tiek mažiau, tiek daugiau Lietuvai pažįstamų autorių kūrinius: Maironio „Pavasario balsai“ (1947 m.), Kazio Sajos „Dramų turgus“ (2000 m.) su dedikacija Pūkelevičiūtei, anksčiau minėto Balio Sruogos „Milžino paunksmė“ (1960 m.) kūrinys su nuotrauka iš spektaklio, Algirdo Landsbergio „Kelionė“(1954 m.), Jurgos Ivanauskaitės „Sapnų nublokšti“ (2000 m.)  ir „Angelariumas“ (2005 m.) su dedikacijomis bei paties Justino Marcinkevičiaus autografas puikuojasi ant knygos „Carmina minora“ (2000 m.). Asmeninėje autorės knygų kolekcijoje yra skirtingų tautybių autorių ir įvairių žanrų knygų, kurias Birutė Pūkelevičiūtė rinko bei skaitė.

Itin gausi rinkinio dalis – B. Pūkelevičiūtės rašyti arba gauti laiškai, kurių yra kiek mažiau nei vienas tūkstantis. Aktyvus (virš šimto laiškų) 1956–2000 m. vykęs susirašinėjimas su panašų emigranto likimą pasirinkusia rašytoja Ale Rūta. Taip pat rinkinyje gausu Pūkelevičiūtės laiškų kitiems rašytojams ar visuomeniniams veikėjams: trisdešimt du laiškai rašyti dramaturgui prozininkui Algirdui Landsbergiui (1957–1987 m.), daugiau nei šimtas laiškų rašytų poetui Kaziui Bradūnui (1955–1998 m.), rašytojui, žurnalistui, meno kritikui ir kultūros veikėjui Pauliui Jurkui (1957–1991). Autorė sulaukė laiškų iš rašytojų Antano Škėmos, Vytės Nemunėlio (Bernardas Brazdžionis), Liudo Dovydėno, Onos Baliukonytės. Apie tai, jog B. Pūkelevičiūtė artimus ryšius palaikė su savo šeima galima spręsti iš laiškų tetai Teofilei Pūkelevičiūtei, mamai bei kitomis giminaitėmis: Pranciškai  Pūkelevičiūtei ir pusseserei Janinai.

Nuotraukų rinkinys yra daugiau nei septynis šimtai: B. Pūkelevičiūtė užfiksuota su mama, tėvu, dėdėmis, močiute, pussesere, teta. Rinkinyje beveik du šimtai asmeninių autorės nuotraukų, tačiau dominuoja nuotraukos, kuriose ji draugų ar pažįstamųjų apsuptyje: su Antanu Škėma, Juozu Sodaičiu, Ella Galina Dauguvietyte, Henriku Kačinsku, Elžbieta Kardeliene, Marija Gimbutiene, Vytautu Landsbergiu, užfiksuotos akimirkos su teatro aktoriais ar teatrinio gyvenimo užkulisiai.

Atgimimo pradžioje Birutė Pūkelevičiūtė palieka ilgai kurtą gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir grįžta į Lietuvą, įsiliejo į Lietuvos inteligentų ratą. 1998 m. B. Pūkelevičiūtė buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino Riterio kryžiumi: rinkinyje saugoma jos nuotrauka su prezidentu V. Adamkumi.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas Birutės Pūkelevičiūtės archyvinis rinkinys –  rašytojos ir režisierės gyvenimo bei kūrybos istorija.

Parengė VDU Istorijos fakulteto studentė Ieva Karaliūnaitė