Gausus Bernardo Brazdžionio archyvas į Lietuvą iš jaukių poeto ir jo žmonos Aldonos namų Kalifornijoje, atvežtas 2003 metais. A. Ruseckaitė straipsnyje „Bernardo Brazdžionio archyvas grįžo į Lietuvą“ rašo: Po B. Brazdžionio laidotuvių 2002-jų vasarą ponia A. Brazdžionienė, anūkės Dalytė ir Bitutė svarstė, kam perduoti jų mylimo Tėtuko, o mums klasiko, memorialinį ir literatūrinį palikimą. Nusprendė perduoti Maironio lietuvių literatūros muziejui. Pagrindinė priežastis – B. Brazdžionis buvo pirmasis šio muziejaus vedėjas (1940–1944 m.).
Bernardo Brazdžionio rinkinyje yra saugoma apie 700 poetui priklaususių daiktų. Visi jie poetui buvo brangūs, reikalingi, vis jie yra reikšmingi ir šiandien, tyrinėjant B. Brazdžionio gyvenimą, veiklą, asmenines savybes: vieni atskleidžia menininkų draugystę, kiti – poeto pomėgius, įvertinimus, istorinius įvykius.
Į Lietuvą buvo parvežta dalis rašytojo baldų: knygų lentynos, darbo stalas su kėde, siaura, aukšta spintelė, kurioje laikė tik savo poezijos knygas, du elegantiški svetainės staliukai, taip pat keli šviestuvai ir įvairūs darbui reikalingi daiktai... A. Ruseckaitė straipsnyje „Bernardo Brazdžionio archyvas grįžo į Lietuvą“ prisimena poeto namus Los Andžele: Biblioteka, archyvas, grafikos lakštai, suvenyrai buvo sukrauti kabinete nuo grindų iki lubų. Lentynų, kartoninių dėžių negalima buvo judinti, jos turėjo brazdžionišką tvarką – ne ten patrauksi – užgrius ant galvos. Tas pats ir rūsyje, kurį poetas vadino pogrindžiu ir kuris buvo didelis – po visu namu.
L. Peleckio-Kaktavičiaus knygoje Nuo „Kelionės miražų“ iki „už visų galaktikų“ rašoma, kad B. Brazdžionis prisimena Lietuvoje turėjęs labai patogų rašomąjį stalą, JAV tokio nebeįsigijo. L. Peleckis-Kaktavičius, pats svečiavęsis Brazdžionių namuose Kalifornijoje, rašo: Darbo kabinetą Los Angeles <...> susitvarkė pagal savo skonį, tačiau tai nėra Lietuvoje turėto kabineto kopija. Jis toks, <...> kuriame ir patogu, ir gerai rašyti. Tačiau visvien geriausios darbo valandos kūrybai, susikaupimui, kai ateina vakaras. <...> Tuomet ištraukiamos iš rankraščių, juodraščių krūvos rytą ar dieną užrašytos mintys, eilutės ar ir pusiau užbaigti kūriniai.
B. Brazdžionio kolekcininko būdą atskleidžia išsaugotų daiktų gausa. Poetas išsaugojo daugybę rašymo priemonių. Rinkinyje yra 32 rašikliai – metaliniai, mediniai, plastikiniai... Dalis jų turi savo istorijas: yra dovanoti poetui artimų bičiulių. Rinkinyje saugoma įvairių rašomojo stalo įrankių: liniuotės, skylamušiai, kelios lupos, peiliai, žirklės, stalo kalendorius, dėželė pašto ženklams, adreso lipdukai, pieštukų drožtukai ir daug kitų. Poetas susirašinėjo su daugybe asmenų visame pasaulyje. Laiškų rašymo patogumui jis turėjo savo adreso lipdukus ir adreso spaudą, popieriaus pjaustymo aparatą... Ant rašomojo stalo laikydavo akinius, kuriuos tekdavo keisti keičiantis regėjimui, išlikę 9 poeto akiniai. Ant darbo stalo laikydavo ir vieną įdomiausių rinkinyje turimų daiktų – asmeninį spaudą su monograma. Tai metalinis prietaisas, kuriuo suspaudus popieriaus lapą, lieka reljefinis apvalios formos spaudas su B. Brazdžionio monograma. Šiuo spaudu yra pažymėtos visos B. Brazdžioniui priklausiusios knygos.
Itin vertingos informacijos yra užrašų knygelėse. Dalis jų – su dienoraštiniais įrašais ir laikraščių iškarpų įklijomis. Daug poeto įrašų yra ir kišeniniuose kalendoriuose, jų rinkinyje išlikę nemažai: lietuvio kalendorius 1945/46 metams, kario kalendorius1944, 1945 metams ir vėlesni, paskutinysis – skirtas 2001 metams.
Mažame, aptrintais viršeliais ir lipnia juostele suklijuota nugarėle, 1944 m. kišeniniame kalendoriuje, poetas žymėjęs pasitraukimo iš Lietuvos įvykius. Kalendoriaus pabaigoje – poeto eilėraščių rankraščiai. Tai seniausias išlikęs B. Brazdžionio kalendorius.
Nedidelio formato užrašų knygelėje šviesiai rudos odos aplanku su užrašu „Buities muziejus” yra B. Brazdžionio įrašytas posmas:
Dievo dovanotą gimtą šalį,
Lietuvą – ar dienos tems, ar švis,-
Tartum gelsvą gintaro lašelį
Gyvą širdyje nešiojam vis!..
Kitos užrašų knygelės pirmame lape – J. Juškaičio įrašas eilėraštis „Bernardui Brazdžioniui“.
Numizmatikos kolekcijoje – monetos ir banknotai. Yra pinigų, išlikusių iš pasitraukimo į Vakarus laikotarpio: 1936 metų lietuviška dešimties litų sidabro moneta, banknotai Kindergeld [vaiko pašalpa], Rentenmark, (1926, 1937 metų), Reichsbanknote (1923, 1929, 1933, 1935, 1937 metų) įvairios vertės banknotų. Yra keli Prancūziški banknotai ir Jungtinių Amerikos Valstijų monetos (One dollar [vienas doleris] 1925 metų, Half dollar [pusė dolerio] 1954, 1957, 1960, 1961, 1963, 1964 metų).
Ženklelių kolekcijoje atsispindi poeto Bernardo Brazdžionio gyvenimo įvykiai, pomėgiai, veikla.
Metalinis apvalus Nacionalinės katalikų gerovės asociacijos karo pabėgėlių tarnybos perkėlimo skyriaus ženklelis (WAR RELIEF SERVICES N.C.W.C.) primena sudėtingą Brazdžionių pasiruošimą ir kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas. 1954 m. gegužės 13 d. laiške P. Lapienei rašo: ...nesiliaujamai šaltos ir apniukusios dienos mums primena kelionę per Atlantą, o artėjanti gegužės 15-ta vis daugiau prisiminimų kelia. <...> užsikabindami už smulkmenų ir kaip kino filmoje pro atmintį praleisdami tą naktį, kai priartėjome prie Bostono žiburių, ir tą ankstų rytą, kai buvome prieš aušrą prikelti, ir tą uostą, kuriame išlipome, ir tą traukinį, kuriuo pasiekėme New Yorką, ir tą traukinį, kuriame nė NCWC numeriukų nenusiėmę vykome į Stony Brook, kur lyg sapne ar pasakoj radome namus, ir širdį, ir šilumą...
Atvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, Bernardas Brazdžionis neatitrūko nuo lietuvių bendruomenės. Rinkinyje saugomi lietuvių veiklą užsienyje atspindintys ženkleliai. 1949 metų lapkričio mėnesį poetas dalyvavo Amerikos lietuvių kongrese. Kongreso dalyvio B. Brazdžionio ženklelis yra tautiškas ir vardinis, jame įrašyta poeto vardas ir pavardė. Yra ženklelių, skirtų kasmetiniams susibūrimus (Lietuvių Dienoms Los Andžele) ir kitoms lietuvių Amerikos šventėms atminti.
Dalis ženklelių yra religinio pobūdžio, su šventųjų atvaizdais ir kita simbolika. Kad B. Brazdžionis katalikas, liudija ženklelis, skirtas keliaujantiesiems: lėktuvas su prikabintu medalikėliu. Apie keliones po pasaulį liudija ženkliukas, kuriame pavaizduota už medžio šakos besilaikanti koala. Į Tėvynę B. Brazdžionis su turistų grupe atvyko tik 1989 metais. Nuo to laiko beveik kasmet Bernardas su žmona Aldona grįždavo į Lietuvą, apsistodavo savo namelyje Kaune. Viešnagių Lietuvoje metu poetas su žmona dalyvaudavo įvairiuose kultūriniuose renginiuose bei minėjimuose. Apie dalyvavimą renginiuose ir keliones po įvairius Lietuvos miestus liudija likusi ženklelių kolekcijos dalis. Keli ženkleliai skirti Lietuvos universitetų įžymioms datoms: Lietuvos universitetui Kaune – 75, Vilniaus universitetui – 400 metų. Atgimimo metais B. Brazdžionio eilės dažnai skambėjo mitinguose, minėjimuose, šventėse, o eilėraštis „Šaukiu aš tautą“ tapo taikios lietuvių kovos himnu. Tikriausiai todėl Sąjūdžiui skirtų ženklelių yra ne vienas.
Bernardas Brazdžionis rūpinosi savo išvaizda, turėjo įvairiausių aprangos aksesuarų (kaklaraiščiai, peteliškės, tautinės juostelės, sąsagos, kaklaraiščių segtukai), kelis rankinius laikrodžius, vyriškas rankines. Kai kurias sąsagas ir segtukus poetas gaudavo dovanų. Jų yra įvairiausių: puoštų gintaru, tautiniais raštais, taip pat su išgraviruotais B. Brazdžionio inicialais.
Įdomus trijų miestų – Los Andželo, Niujorko ir Kauno – laiką rodantis oda trauktas laikrodis, kurį Brazdžioniai laikė svetainėje. Brazdžioniui buvo svarbu, koks paros laikas yra Europoje, ypač gimtojoje Lietuvoje. Rinkinyje yra keturi lagaminai, keli portfeliai dokumentams. B. Brazdžionis daug keliavo ne tik po plačiąją Ameriką – poetinę programą su kolegomis rašytojais atliko Kanadoje, dalyvavo Europos studijų dienose Vokietijoje, lankėsi Švedijoje. Kartu su J. Kojeliu buvo nuskridęs į Australiją. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kasmetinėse kelionėse į gimtinę lagaminuose keliavo įvairi spauda, B. Brazdžionio rankraščiai, knygos.
Minėtinas nešiojamas radijo aparatas, įdomus italų meistrų darbo šaukštas batams ilgu bambuko kotu su balto kaulo šuns galva, yra net pora sportinių svarmenų.
Fotografavimas buvo B. Brazdžionio pomėgis, fotoaparatų visais gyvenimo etapais turėjo įvairiausių, tačiau į muziejų parkeliavo įspūdingas senas fotoaparatas „Welta“.
Brazdžionių šeima buvo giliai tikinti. Tai atspindi ir rinkinyje saugomos devocionalijos. Paveiksėlis-nuotrauka „Marija su kūdikiu“ – žmonos Aldonos dovana, praėjus trejiems vedybinio gyvenimo metams. Mažytis paveikslėlis yra laminuotas, puoštas nėriniais, o kitoje pusėje įrašas: Pažaislis / 1937-III-19 d. / Prisirišimo ir dėkingumo vardan priimk mano rekolekcijų prisiminimą kartu su tvirtais pasiryžimais daryti tik tai, kas Dievui ir Tau patiks. Aldona.
Du šventus paveikslėlius su kunigo Jono Petrėno įrašais šeima išsivežė traukdamasi iš Lietuvos. Atvirukas, vaizduojantis kryžių nešantį Kristų, į Brazdžionių šeimą grįžo įdomiomis aplinkybėmis. Jį paslėptą buvusiame Brazdžionių name atrado ir per bendrus draugus poetui perdavė kauniečiai gydytojai Laima ir Leonas Klumbiai. Rinkinyje taip pat saugomas rožančius, keli kryžiai: didesni mediniai ir mažas gintarinis kryželis.
Tarp dirbinių iš medžio – suvenyrinės lėkštės, dėželės, stogastulpiai, kanklės, klumpelė, rankšluostinės, verpstė, šokanti mergaitė, laiko paženklintas Nukryžiuotasis, kuris yra restauruojamas.
Artima, linksma bei nuoširdi draugystė atsiskleidžia per poeto brangintus menininkų dovanotus daiktus. Skulptūra – mergaitė (dail. J. Dagys), kanklininkas, valstietis prie Rūpintojėlio, medinė karūna (skulpt. I. Užkurnys). Karūna poetui įteikta 1997 metų gegužės 31d. „Poezijos pavasario“ metu Elektrėnuose, švenčiant Brazdžionio 90 metų jubiliejų.
Draugystę su menininku Pranu Gasparoniu liudija jo kurti dirbiniai: žvakidės, drožinėta rankšluostinė su mūza, kurią skulptorius 76-ojo gimtadienio proga padovanojo poetui. Rankšluostinės viršuje užrašyta dedikacija: „Menininkas nemiršta pakol jo MŪZA gyva/ Gasparonis/ 1983 vasario 2, VISTA, Calif.“
Iš pirmo žvilgsnio paprastos, juodo plastiko šukos atskleidžia šmaikščią istoriją: 1974 m. Brazdžioniai iš Los Andželo išsikėlė gyventi ir ūkininkauti į užmiestį – Vistą. Tais pačiais metais kartu su artimiausių bičiulių Elenos ir Juozo Kojelių bei Elenos bei Edmundo Arbų šeimomis parengė šmaikštų kvietimą Antanui ir Aleksandrai Gustaičiams:
Apsilankėm pas Bernardą
Vistos ieškom su žvake.
Žiūrim – vargšas vienas nardo
Avižų plikam lauke. <...>
Šokom vargšui į pagalbą
Santamonikiečiai mes:
Griebėm kirvį, griebėm dalbą
Vertėm akmenis, žemes. <...>
Telkėm kaip kuris išmano,
Šaltus srėbdami barščius.
Aleksandrą ir Antaną
Kviečiam Viston į svečius.
1974 m. gruodžio 4 d. Gustaičiai atsiuntė Brazdžioniams ne mažiau originalų atsakymą: juodas dideles plastikines šukas kartu su tokio pat formato eiliuotu sveikinimu:
<...>
Lai Jum švies skliautai žvaigždėti,
Mėnesėlis pro šakas,
Ir dar drįstame pridėti
Būsimom ožkom šukas.
Balto porceliano elegantiškas kavos servizas – artimų bičiulių Antano ir Leonildos Kučų dovana Brazdžioniams vestuvių proga. Šeimai pasitraukus į Vakarus, servizas liko Lietuvoje, jį ilgus metus Kučai saugojo savo namuose. 1992 metais Brazdžioniams parvykus į Lietuvą ir apsigyvenus suremontuotame savo namelyje, Kučai servizą grąžino. Servizas pagamintas Čekoslovakijoje Springer & Co, Elbogen (Loket, Czechia) gamykloje.
1936 m. K. Binkio sudarytoje poezijos antologijoje „Antrieji vainikai“ B. Brazdžionis savo biografijoje užsimena apie apdovanojimus: Už jokius nuopelnus nei tėvynei, nei bažnyčiai nesu apdovanotas nei ordinais, nei medaliais, kurių autentiškus atvaizdus galėčiau čia viešai išstatyti. / Baigiu trečiąją dešimtį, bet širdy vis džiaugsmingai jaučiu dvidešimties metų jaunystę ir, rodos, nė vienas ruduo dar jos žiedų išraškyt nežadėjo. / Jais vainikuotas einu kurdamas visą žmogų ir ieškodamas gyvojo Kristaus.
Sunku pasakyti, ar tuomet jaunas poetas rimtai mąstė apie apdovanojimus, tačiau mintys buvę pranašiškos. Per ilgą 95-rių gyvenimo metų laikotarpį B. Brazdžionio veikla buvo įvertinta Lietuvoje, JAV ir net Vatikane, poetas gavęs nemažai literatūrinių premijų, valstybinių ir bažnytinių apdovanojimų, įvertinimų už nuopelnus tėvynei ir bažnyčiai.
Literatūriniai įvertinimai dažniausiai būna piniginiai, tačiau išlikęs vienas atminimo ženklas už rinkinį „Po aukštaisiais skliautais”. Tai medinė lentelė su metaline plokšte, kurioje parašyta: Poetui Bernardui Brazdžioniui, / laimėjusiam 1986 metų / Lietuvių bendruomenės literatūros premiją, / nuoširdūs sveikinimai ir linkėjimai. / Didžiai vertiname jūsų įnašą / į mūsų žodinę kūrybą. / JAV Lietuvių bendruomenės / kultūros taryba / Mecenatas JAV LB krašto valdyba / Čikaga, 1987, IV.4.
1994 metais poetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas ir įteiktos regalijos. Rinkinyje yra saugomas B. Brazdžionio Garbės daktaro medalis, grandinė juodos odos dėžėje su sidabro spalvos VDU spaudu ir Garbės daktaro togos viršutinė dalis-apykaklė. Pats poetas apdovanojimo įteikimo ceremonijos metu sakė: Esu laimingas, įrašytas į sąrašą tų, kurie Vytauto Didžiojo universiteto pirmieji buvo apdovanoti literatūros garbės daktaro vardais – kan. Juozas Tumas Vaižgantas ir Jonas Mačiulis Maironis... nors nesu vertas atrišti jiems kurpių dirželio...
Du Lietuvos miestai poetui B. Brazdžioniui yra suteikę Garbės piliečio vardą: gimtasis Pasvalys (1991 metais) ir studijų miestas Kaunas (1995 metais). Garbės piliečio vardas suteikiamas už miesto vardo garsinimą, gerovės kūrimą. Kauno miestas įteikė Kauno miesto Garbės piliečio liudijimą šviesiai rudos odos viršeliais ir ženklą juodos odos dėželėje, kaustytoje geltonu metalu.
Šaulių žvaigždė poetui skirta 1996 metais. Šis garbės ženklas prilyginamas ordinui, skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvai.
Dar vienas B. Brazdžionio apdovanojimas – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I-ojo laipsnio ordinas, skirtas 1998 m. Šiuo ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje.
1988 m. įteiktas Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo medalis „PRO ECCLESIA ET PONTIFICE“ (vertimas iš lotynų kalbos „Už bažnyčią ir popiežių“). B. Brazdžionis apdovanojimo įteikimo šventėje sakė: Nežinau, bet gal pirmas gauna tokį „Pro Ecclesia...“ poetas-rašytojas <...>. Kaip religinių ir patriotinių temų autorius, aš tą žymenį pavadinčiau „Pro Deo et Patria...“ [Už Dievą ir Tėvynę...] ir juo norėčiau pasidalinti su tų temų poetais bei rašytojais išeivijoje ir Lietuvoje. / O kas liko – tebus man.
B. Brazdžionis ypač didžiavosi Popiežiaus apdovanojimu, nes po Sarbievijaus net 200 metų joks lietuvis nebuvo jo gavęs.
1998 m. B. Brazdžioniui popiežius Jonas Paulius II skiria dar vieną apdovanojimą, poetui įteikiamas Šv. Grigaliaus Didžiojo Riterių Komandieriaus ordinas.
Kalboje, pasakytoje VDU garbės daktaro vardo apdovanojime, B. Brazdžionis pasakė: Esu, išnešiojęs širdies gilumoje Lietuvą, kaip gydantį talismaną, nuo Baltijos pakrančių iki Alpių kalnų, nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno...
Į Lietuvą parkeliavusiame poeto, Lietuvos laisvės šauklio memorialiniame palikime gausu lietuvybės, meilės gimtajam kraštui ženklų.
Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė