Kviečiu pasižvalgyti po poeto biblioteką, saugomą Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune. Muziejui, kurio pirmasis vedėjas 1940–1944 m. buvo Bern. Brazdžionis, ją kartu su visu archyvu perdavė poeto žmona Aldona Brazdžionienė ir vaikaitė Dalytė Lovett. 2003 m. gegužės mėn. muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė bei vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Zalubaitė, Kultūros ministerijos rūpesčiu bei lėšomis, vyko į Los Andželą atrinkti ir paruošti kelionei į Lietuvą visą poeto palikimą. Į Maironio lietuvių literatūros muziejų jis atkeliavo tų pačių metų vasarą.
Tai paskutinioji poeto biblioteka, o jų būta ne vienos. Bern. Brazdžioniui teko daug kartų kraustytis iš vienų namų į kitus, iš vienos šalies į kitą, iš vieno žemyno į kitą. Gimė jis 1907 m. Stebeikėlių kaime (Pasvalio r.). Būdamas vos vienerių metukų iškeliavo į JAV. Į Lietuvą sugrįžo po šešerių metų ir apsigyveno Žadeikiuose. Vėliau mokėsi Pasvalyje, Biržuose. 1929 m. atvyko į Kauną studijuoti Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. antrą kartą paliko Europą ir išplaukė į JAV. Šešerius metus gyveno Bostone, nuo 1955 m. Los Andžele. 1974 m. pasistatė namą Vistoje, netoli Los Andželo. 1987 m. vėl sugrįžo į Los Andželą ir ten gyveno iki mirties, 2002 m. liepos 11 d.      
Martynui Vainilaičiui Bern. Brazdžionis sakė: Be to, mūsų namų knygynėly buvo Maironio, Strazdelio, Baranausko poezijos (dainų, kaip kaimiečiai sakydavo) knygos. Autorių niekas neįsiminė. Gal tik vienas Maironis buvo poetas su vardu. Kiek vėliau, Pasvaly nusipirkęs pirmuosius “Vainikus”, mėgavausi Putinu, Zigmu Gėle, Edmundu Steponaičiu, biržiečiais Binkiu ir Janoniu. Jie ir vedė mane, vaiką, į poezijos grožio pasaulį, žadino pirmąsias kūrybines kibirkštėles. (M. Vainilaitis, „Tarytum paukštis giesmininkas“, in: Vytė Nemunėlis, Tėvų nameliai brangūs, Vilnius: Vyturys, 1995, p. 125).

Daugiau skaityti čia...

Parengė muziejininkė Reda Rėklytė