Prozininko, dramaturgo, žurnalisto A. Vienuolio-Žukausko rinkinys Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra gausus (apie 540 vnt.), tačiau didžiąją jo dalį (apie 2/3) sudaro kopijos. Dauguma autentiškų eksponatų, susijusių su A. Vienuolio gyvenimu ir kūryba (asmeniniai daiktai, fotografijų originalai, dokumentai, biblioteka, laiškai ir kt.), saugomi Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje. Kolegoms muziejininkams pasisekė, nes po A. Vienuolio mirties, 1957 m. rugpjūčio mėn., jo gyvenamąjį namą su visais jame buvusiais daiktais savo žinion perėmė valstybė. 2007 m. anykštėnai išleido puikiai parengtą knygą „Antanas Žukauskas-Vienuolis. Iš muziejaus rinkinių“. Leidinio iliustracijos nuosekliai atpasakoja A. Vienuolio gyvenimo ir kūrybos biografiją. Rašytojo kūrinių rankraščiai, mašinraščiai ir dauguma laiškų saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje.
Per eilę metų, geranoriškai padedant anykštėnams ir vilniečiams, maironiečiams pavyko nukopijuoti daug fotografijų ir rankraščių. Šios kopijos ir sudaro A. Vienuolio fototekos ir rankraštyno Maironio muziejuje pagrindą. 2002 m. Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė surengė ekspediciją į Anykščius ir apylinkes. Jos metu Zenonas Baltrušis nufotografavo A. Vienuolio namo eksterjerą, autentišką interjerą, gimtosios sodybos vietą bei vietoves, kurios minimos jo kūryboje ir straipsniuose (Karalienės liūnas, Šeimyniškėlių piliakalnis, Ilgio ežeras ir kt.).
Galime pasidžiaugti, kad muziejuje turime visų A. Vienuolio kūrinių, spausdintų atskiromis knygomis, autentiškus pirmuosius leidimus. Tarp jų: pirmoji knygelė – apsakymas „Grįžo“ („Aušrinė“, nr. 1, 1910 m.), pasirašyta A-s Ž-s; „Paskenduolė“ („Aušrinė“, nr. 3, 1913 m.); populiarioji „Viešnia iš šiaurės“ (1933 m.); redaktoriaus ir bendraautoriaus I. Gurvičiaus sudarkytas „Puodžiūnkiemis“ (1952 m.) ir kt. Visiškai sukomplektuoti ir trys jo raštų leidimai. Turime ir JAV „Patrios“ leidykloje 1952 m. išleistą romaną „Kryžkelės“ su dailininko V. K. Jonyno iliustracijomis. A. Vienuolis – vienas iš tų autorių, kurių kūryba tarybiniais metais buvo noriai verčiama į kitas kalbas. Rinkinyje yra jo knygų rusų, latvių, lenkų, vokiečių kalbomis. Besidomintiems rašytojo gyvenimu ir kūryba galime rekomenduoti pavartyti jo biografų J. Stonio ir R. Šaltenio monografijas. Turime pirmąją A. Vienuolio publikaciją spaudoje – straipsnį „Karalienės liūnas“, kuris skelbtas J. Basanavičiaus redaguotoje „Lietuvių Tautoje“ (1907 m. 1 knyga), „Užkeiktųjų vienuolių“ pirmąją publikaciją („Aušrinė“, nr. 3, 1910 m.), A. Vienuolio redaguoto literatūros, meno ir kultūros laikraštį „Veja“ (nr. 3, 1920 m. vasario 10 d.).
Greta kopijų A. Vienuolio fondo fototekoje nemažai (apie 70 vnt.) yra ir autentiškų fotografijų. Verti dėmesio 1946 m. rašytojo P. Cvirkos nufotografuotos LTSR rašytojų delegacijos kelionės po Užkaukazės respublikas momentai. Šios kelionės metu A. Vienuolis aplankė vietas, kuriose prabėgo dalis jo jaunystės dirbant provizoriumi miestų vaistinėse. Dažnoje nuotraukoje greta A. Vienuolio – rašytojai Alb. Žukauskas ir J. Paukštelis. Vertinga ir geros būklės „Aušrinės“ redkolegijos Maskvoje fotografija (1912 m.). Čia šalia A. Vienuolio yra ir kiti Lietuvos kultūrai nusipelnę žmonės: P. Klimas, St. Šilingas ir kt. Apie 1905 m. Aleksandro-Gruševske A. Vienuolis nusifotografavo su savo draugu J. Zaborskiu (prof. V. Zaborskaitės tėvu). Rašytojas daug laiko praleisdavo gamtoje ir kelionėse. Šį pomėgį iliustruoja jaunystės klajonių po Kaukazo kalnus, 1930 m. dirbant „Lietuvos Aido“ žurnalistu kelionės po Šveicariją, Austriją ir Italiją, plaukiojimo baidarėmis su sūnumi Stasiu Lietuvos upėmis ir ežerais bei kitų kelionių nuotraukos.
Rašytojo sūnus Stasys Žukauskas 1941 m. birželio 14 d. su pirmąja trėmimų banga buvo išvežtas į Rusijos gilumoje esančius kalėjimus. 1944 m. pabaigoje tėvo pastangų ir pažinčių dėka jis buvo išlaisvintas. Kelionę atgal į namus lydėjo pilni tėviškos meilės A. Vienuolio laiškai sūnui. Šiuos laiškus ir užrašytus atsiminimus apie tėvą sūnus geranoriškai perdavė Maironio muziejui. Sunkiais pokario metais rašytojo žmona Leokadija pasiuvo rudinę iš antklodės. Ji taip pat saugoma muziejaus rinkinyje.
A. Vienuolio fonde saugoma ir apie 40 vnt. meno kūrinių. Tai dailininkų B. Demkutės, E. Jurėno, S. Valiuvienės rašytojo kūrinių iliustracijos, J. Šalkauskienės nutapytas A. Vienuolio portretas, skulptorių L. Striogos ir V. Žuklio iškalti biustai. Kelios dešimtys su A. Vienuolio gyvenimu ir kūryba susijusių eksponatų (dažniausiai tai grupinės rašytojų fotografijos) saugoma B. Buivydaitės, L. Giros, J. Graičiūno, E. Mieželaičio, A. Vaičiulaičio, A. Venclovos ir kitų rašytojų rinkiniuose.

Parengė muziejininkas Edmundas Kazlauskas