Iš Vašingtono priemiesčio Bethesdos, kur buvo Antano ir Joanos Vaičiulaičių namai, 2000-aisiais metais į Lietuvą parvežtas redaktoriaus, rašytojo, vertėjo, literatūros kritiko, diplomato Antano Vaičiulaičio archyvas, kurį muziejui patikėjo rašytojo žmona Joana. 2005 metais Danutė, Joana ir Aldona Vaičiulaitytės, vykdydamos priešmirtinę motinos valią, atrinko ir į muziejaus fondus perdavė kai kurias archyvalijas. Didesnioji A. Vaičiulaičio archyvinio kultūrinio palikimo dalis sugrįžo į Lietuvą – apie 15 000 vienetų (šis skaičius nėra galutinis, naujai gauta medžiaga dar tvarkoma) vertingų eksponatų papildė MLLM fondus.
Tyrinėdama gautąjį rinkinį, gilindamasi į A.Vaičiulaičio gyvenimą ir kūrybą, šiuo straipsnio autorė rengė ekspediciją, vyko į stažuotes, rinko medžiagą Lietuvoje, JAV, Italijoje. Sukaupta archyvinė medžiaga populiarinama: rašomos publikacijos, rengiamos jubiliejinės parodos ir t.t.
A. Vaičiulaičio rinkinį sudaro įvairūs dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, epistolika, memorialinė biblioteka, asmeniniai daiktai, meno kūriniai.
Svarbų faktologinį pagrindą rašytojo gyvenimui tyrinėti sudaro dokumentai, atskleidžiantys nežinomus arba mažai žinomus biografijos faktus. Įvairūs pasai, pažymėjimai, leidimai, studento studijų kortelės, diplomai bei kita byloja apie įdomų ir spalvingą šio iškilaus žmogaus gyvenimą. Nėra išlikusių dokumentų iš A. Vaičiulaičio vaikystės, gimnazijos bei studijų metų Lietuvos universitete. Vieni seniausių – Grenoblio universiteto studento kreditų kortelė, taip pat Lietuvių rašytojų draugijos nario bilietas, išduotas jam 1939 metais Kaune ir saugotas iki pat mirties. Vėlesnio laikotarpio dokumentai pateikia žinių apie jo gyvenimą ir darbą Vatikane, Lietuvos atstovybėje prie Šventojo Sosto: tai diplomatinis pasas, įvairūs asmens tapatybės liudijimai, leidimas nemokamai lankyti Vatikano muziejus, kun. J. Navicko jam atsiųstas oficialus iškvietimas į JAV, 1940 m. S. Lozoraičio išduotas pasas, suteikiantis galimybę laisvai keliauti į visas šalis. Gausu dokumentų iš rašytojo gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tarp jų – karinės prievolės atlikimo ir atleidimo nuo jos pažymėjimai, oficialus leidimas, suteikiantis galimybę legaliai gyventi JAV, A. Vaičiulaičio užpildytos anketos dėl studijų Fordham‘o universitete ir įsidarbinant „Amerikos balso“ informacinėje agentūroje, studijų kreditų kortelė, iškvietimas būsimai žmonai Joanai, įvairūs garbės raštai, JAV  lietuvių rašytojų draugijos diplomai, pasai ir kt.
Rinkinyje saugomos nuotraukos tampa nebyliais paminklais, iliustruojančiais laiko tėkmę. Daugiau...
Rankraštinis palikimas gausus ir įvairus. Daugiau...
A. Vaičiulaičio rinkinyje esantis epistolinis palikimas neturi sau lygių pagal adresatų gausą ir įvairovę. Ypatingos vertės yra jam rašytų kone visų be išimties išeivių literatų, atsidūrusių DP (angl. displaced persons – perkeltųjų asmenų) stovyklose Vokietijoje, laiškai. Daugiau...
Savo bibliotekas (jų būta keturių) rašytojas formavo su nepaprastu nuoseklumu, profesiniu išmanymu ir atidumu. Dalis A. Vaičiulaičio memorialinės bibliotekos žmonos pageidavimu paskirstyta Paežerių krašto muziejaus ir Vilkaviškio bibliotekoms, tačiau dauguma leidinių atkeliavo į Maironio lietuvių literatūros muziejų. Rinkinį sudaro per 3000 spaudinių, iš kurių apie 300 – užsienio kalbomis; apie 500 knygų su įvairiomis dedikacijomis ir įrašais. Daugiau...
Memorialiniai daiktai. Rinkinyje saugomi ne tik kuklūs suvenyrai, atveriantys slaptus pomėgius (kaip ir Maironis rinko akmenėlius ir grakščias kriaukles), bet  ir rašytojo stalas, kėdė, rašomoji mašinėlė, rašikliai, akiniai, lazda, portfelis. Daugiau...
A. Vaičiulaičio archyvinis rinkinys – rankraštynas, nuotraukos, epistolinė medžiaga, dokumentai, memorialinė biblioteka, memorialiniai daiktai yra neišsemiamas tyrinėjimo objektas, suteikiantis plačias galimybes įvairiais rakursais pažvelgti į klasiko asmenybę ir jo darbus. Kultūros paveldas padės suvokti ne tik plačiašakę A. Vaičiulaičio asmenybę, bet ir visos su juo susijusios literatūrinės epochos svarbą. A. Nyka-Niliūnas yra patvirtinęs, kad A.Vaičiulaičio laiškai – patikimi. Jais gali drąsiai remtis kaip faktine medžiaga.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė