Seniausioji literatūra

Antanas Strazdas – lietuvių poetas, katalikų kunigas, liaudies dainius, žmonių vadintas maloniniu Strazdelio vardu. Tai originali asmenybė, savo gyvenimo būdu skleidusi dvasios laisvę, atmetusi prisitaikymą, iš prigimties maištingo temperamento, savaip suprantanti kunigo pašaukimą. Antano Strazdo „Giesmės svietiškos ir šventos“, išleistos Vilniuje 1814 m., yra pirmas originalių lietuviškų eilėraščių rinkinys. Tai lietuvių pasaulietinės poezijos pradžia. Nors K. Donelaičio „Metai“ parašyti anksčiau (XVIII a. septintame dešimtmetyje), bet išspausdinti jie buvo Karaliaučiuje tiktai 1818 m. – taigi, praėjus ketveriems metams po A. Strazdo rinkinio pasirodymo. A.Strazdo ,,Giesmės svietiškos ir šventos” ir K. Donelaičio ,,Metai” – visos lietuvių grožinės literatūros ištakos. Savo knygos novatoriškumą suprato ir pats autorius – A. Strazdo „Giesmės svietiškos ir šventos“ pradedamos lotynišku posakiu: „Ecce nova sunt omnia“ ( „Čia viskas nauja“). Gyvam esant išleistas tik šis vienintelis poezijos rinkinėlis, kurį sudaro 9 eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Jo poezija, lyrizmu artima lietuvių liaudies dainoms, davė pradžią lietuviškajai lyrikai. Daug neišleistų eilėraščių plačiai paplito liaudyje, virto liaudies dainomis. Labai taikliai apie A. Strazdo kūrybą yra parašiusi Viktorija Daujotytė: „Toks įspūdis, lyg pati poezija prabiltų, savo laiko sulaukusi, be kieno nors valios, niekam nepriklausydama.“    Viena iš A. Strazdo giesmių – „Pulkim ant kelių“, prieš mišias Lietuvos bažnyčiose tebegiedama ir šiandien. Šią giesmę Maironis eilėraštyje „Lietuva brangi“ įrašė į poetinį Lietuvos peizažą.

Tikrų faktų apie A. Strazdo biografiją yra labai mažai, todėl jis lietuvių literatūros istorijoje tapo pusiau legendiniu asmeniu. Žinoma, kad gimė baudžiauninkų šeimoje, Astrave (dabar Margėnai, Rokiškio r.), mokėsi Kurše, vėliau Varnių kunigų seminarijoje, kur buvo įšventintas į kunigus.

Kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Šimonyse, Uoginiuose, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje, Pelyšose, Papiliuose. 1820 m. persikėlė į Kamajus, kur gyveno iki mirties. Nuolatinių pareigų neturėjo, vertėsi iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. Už „elgesį ne pagal luomo pašaukimą“ 1828 m. buvo suspenduotas ir metams uždarytas į Pažaislio vienuolyną, kuris buvęs savotišku kalėjimu prasižengusiems kunigams, „dvasinės atgailos atlikti“. Kamajų miestelio aikštėje stovi paminklas A. Strazdui, statytas dar 1933 m. (skulptorius Antanas Aleksandravičius), o senosiose Kamajų kapinėse ant jo kapo išlikęs užrašas lenkų k.: „Autor piešni Pulkim ant keliu ks. A. Drozdowski. Umer w 1833 r.“ [„Giesmės „Pulkim ant kelių“ autorius kunigas A. Strazdas. Mirė 1833 m.]

Maironio lietuvių literatūros muziejuje Antano Strazdo rinkinyje saugoma nemažai vertingų eksponatų. Galima pasidžiaugti, jog jame saugomas antrasis A. Strazdo poezijos rinkinio leidimas, išėjęs 1884 m. Tilžėje: „Giesmes Svietiszkas ir Szwentas Antana Drazdauske. 1814 meatuuse Vilniuje pas kun. Misijonoriu spaudintas, dabar pagal' sava statrasza pataise ir atspaudina Jozapas Miglovara. Tilżiej 1884. Spaustuvieje Otto v. Mauderodes.“ Knyga yra įrišta konvoliute kartu su „Pamokslas apie sūdą Dievo“ (Vilnius, 1861 m.) ir kitomis knygomis.

Rinkinyje rasime ir vėlesnių „Giesmių“ leidimų – 1902, 1914, 1938 metų, šiuolaikinių A. Strazdo poezijos leidimų ir leidinių apie poetą: Vytauto Vanago monografiją „Antanas Strazdas“ (Vilnius, 1968 m.); pirmojo, 1814 m., leidimo faksimilinį leidinį – A. Strazdas „Giesmės svietiškos ir šventos“ (Vilnius, 1991 m.), kuriame išsamiai aprašyti 1814 m. A. Strazdo poezijos knygos egzempliorių likimai, atradimai ir praradimai. Rinkinyje saugomas lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus sudarytas leidinys „Iš kun. A. Strazdo gyvenimo ir raštų“ (Vilnius, 1911 m.), kuriame spausdinami autentiški amžininkų atsiminimai ir pasakojimai apie poetą Strazdelį.

Turtingas rinkinys ir dailės kūriniais. Jame saugomi net trys Antano Strazdo portretai. Tai dailininko Leonardo Kazoko 1959 m. sukurtas didelio formato tapybos darbas ir dailininko Jono Janulio 1963 m. pastilės technika atliktas paveikslas „Antanas Strazdas“.Trečiasis portretas yra Balio Buračo 1930 m. sukurtas lino raižinys „Strazdelis“. Taip pat rinkinyje yra ir du skulptūriniai darbai: dailininko Leono Vytauto Striogos 2005 m. drožybos technika sukurtas „Antanas Strazdas“ ir dailininko Vlado Žuklio skulptūra „Poetas Antanas Strazdas“ (1954 m.).

Gausiausia rinkinio dalis – nuotraukos, kuriose užfiksuotos A. Strazdo gyventos vietos ir atminimo įamžinimo ženklai: Kamajų bažnyčia, kurioje 1824 m. A. Strazdas ėjo vikaro pareigas; skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus paminklas A. Strazdui Kamajų miestelio aikštėje; poeto Strazdo kapas ir paminklas Kamajų kapinėse; Kamajų Antano Strazdo gimnazija (muziejus, kiti atminimo ženklai); Margėnai (buv. Astravas; Kriaunų seniūnija, Rokiškio raj.), kur poetas gimė 1760 m., gimtosios sodybos vietoje stovi paminklinis akmuo; Kriaunos, kuriose A. Strazdas buvo krikštytas, ten saugomas krikšto įrašas. Nuotraukos darytos 2017 m. vykusios A. Strazdo ekspedicijos metu į Kamajus ir Rokiškio rajoną.

Su Antanu Strazdu susijusių eksponatų rasime ir kituose muziejuje saugomuose rinkiniuose. Tai kitų autorių kūriniai apie poetą Strazdelį ir jų leidimai: Sigito Gedos poema „Strazdas“ (Vilnius, 1967 m.), kurios motyvais 1984 m. pastatyta opera „Strazdas – žalias paukštis“, (muzika B. V. Kutavičiaus); Juozo Petrulio drama „Prieš srovę“ (išleista ir pastatyta 1936 m. Kaune), skirta A. Strazdo biografijai, sukurta kronikos principu; Kazio Plačenio romanas apie A. Strazdą „Pulkim ant kelių“ (Kaunas, 1936 m.).

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė