Antanas Gustaitis (1907–1990) – vienas ryškiausių ir originaliausių lietuvių rašytojų. Eilėraščius, vaizdelius, pjeses kūrė prieškarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje, Vokietijoje, Amerikoje. Parašė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido penkias satyrinės poezijos knygas: „Anapus teisybės“, „Ir atskrido juodas varnas“, „Saulės šermenys“, „Ko liūdi, putinėli?“, „Pakelėje į pažadėtąją žemę“. Viena satyrinių elegijų rinktinė – „Pasiglostymo palaima“ – sudaryta ir išleista Lietuvoje. Spaudoje ir rankraščiuose liko daugybė feljetonų, straipsnių kultūros, literatūros temomis, satyrinių pjesių, nuotaikingų vaizdelių. Jo kūriniai buvo pastatyti Lietuvoje, Vokietijos ir Amerikos lietuviškuose teatruose.
A. Gustaitis rūpinosi išeivių lietuvių kultūrinių vertybių išsaugojimu svečiose šalyse. 1983 m. straipsnyje „Ar nevertėtų ir apie tai rimtai pergalvoti“ rašė: „Dabartiniai išeivijos lietuviško kultūrinio lobio kūrėjai bei visuomeniniai darbštuoliai, turbūt net ir priešmirtiniuose sapno kliedėjimuose nenorėtų regėti, kaip jų veiklos ir talento vaisiai nyksta, palikti žiurkių valiai, ar šlapdriboje mindžiojami praeivių kojų. <...> Tad jeigu to mūsų „nepiniginio turto“ dar negalime ar nenorime grąžinti į Lietuvą, kur būtų jam tikroji vieta, – kodėl gi išeivijoje negalėtumėme pasistatydinti tokio erdvaus, saugaus, ir specialiai įrengto Centro... Nesvarbu kaip pavadinsime... „Lietuvių kultūrinio palikimo mauzoliejus“(?). Daug svarbiau, kad jis būtų pagrindinis visų pasaulio lietuvių kultūrinių vertybių aruodas, kuriame tūnotų saugiai priglausti išspausdinti ir neišspausdinti mūsų mokslo darbai, grožinės literatūros, muzikos, dailės ir meno kūriniai ir kiti visų kontinentų lietuvių išeivijos dvasinės egzistencijos ženklai.“
Rašytojo svajonė išsipildė: jo „nepiniginis turtas“ – kultūrinis, literatūrinis palikimas sūnaus Algimanto dėka sugrąžintas į Lietuvą. Rinkinys yra gausus ir įdomus. 2007 m. rengiant rašytojo 100-osioms gimimo metinėms skirtą parodą bei leidinį, iš rašytojo sūnaus gauti įvairūs dokumentai, asmeniniai daiktai, archyvinė vaizdo ir garso medžiaga.
Rinkinį sudaro nuotraukos (150), rankraščiai (135), dokumentai (15), memorialinė biblioteka (per 1000), laiškai (apie 2000), asmeniniai daiktai (10), vaizdo ir garso medžiaga (apie 30). Daugiau...

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė