Poetas A. A. Jonynas savo trumputėje autobiografijoje svarsto, kad poezija yra jaunystės privilegija. Bet poetas daug rašo, verčia būdamas ir vyresnio amžiaus. MLLM fonduose A. A. Jonyno archyvas nedidelis. Poeto rinkiniai „Atminties laivas“ ir „Tiltas ir kiti eilėraščiai“ su autografais. Yra kelios vertimų knygos – J. W. Goethe „Faustas“, kurį išvertė A. A. Jonynas. Yra ir „Fausto“ vertimo juodraštis su daugybe braukymų ir pataisymų. Galime džiaugtis, kad fonduose turime poeto rankraščių. Eilėraščiai “Narcizo metamorfozė“, „Keturi sonetai Laurai“, „Krymo novelės“, „Baladė apie meilę“, „Atsiskyrėlio lankymas“. „Mes virtuvėj pasėdėsime kartu / tykiai kvepia žibalas saldus / šilta kambaryje prikvėpuotam tavęs / aš buvau per sunkus tu atleisk / neapykanta nėščias šis miestas / leisk prie tavęs prisiglausti / leisk tavęs prisiliesti...“ Poetas A. A. Jonynas yra nemažai parašęs įstabių meilės eilėraščių. „Ak sudievu pamok ir sudie / neskaudėki širdie neskaudėki / tuoj visi traukiniai pajudės / nuriedės geležinkelio bėgiais / ak pamok atsidusk ir sudie/ ak sugniaužusi rankoj skarelę / tuoj visi traukiniai nuriedės / į nežinomą laiką ir žemę / tad sudievu pamok ir sudie/gal ir tau kuri bėga į priekį / atsigręžus atgal suskaudės / kad kažką vis palieki palieki.“
Iš poeto vaikystės, kuri prabėgo Alytaus pakraštyje senelio namuose, pamiškėje prie užpelkėjusios Nemuno senvagės, neturime jokios fotografijos. Vaikystę poetas prisimena su šviesiu grauduliu. Daugiausia fotografijų iš netolimų laikų. Fotografo Z. Baltrušio fotografijose matome poetą A. A. Jonyną Poetinio Druskininkų rudens renginiuose. 1997-aisiais poetas tapo Jotvingių premijos laureatu. Druskininkuose poetas nusifotografavęs su žmona Palmira, bičiuliais K. Plateliu, K. Nastopka, V. Gasiliūnu, L. Jakimavičiumi ir kitais. A. A. Jonynas 2003-aisiais tapo Poezijos pavasario laureatu. Jį matome nufotografuotą Maironio sodelyje. Poetas yra dalyvavęs ir keliuose vakaruose, kurie vyko Maironio muziejuje. Štai, A. A. Jonynas savo tėvo A. Jonyno knygos „Rugsėjo pilnatis“ pristatyme 2003 metais, taip pat rašytojo J. Kunčino 60-mečio minėjime 2007 m.
Poeto A. A. Jonyno fondas negausus, bet ateity jis dar tikrai pasipildys.
„Ruduo jau viskas, / kaip raukšlė siaura/diena o jos šakoj dabar pražydo paukštis/po skliaute debesies – skubėk tačiau nėra / akių spalvos tiktai rudens ir vėjo gniaužtuos / jau pažeme tamsa, ar tai stebuklas – virpa / ruduo bet nesiguosk mes žiūrime atgal / drauge drauge drauge o esam atitirpę / vienas nuo kito, ten žiema ir pabaiga / man daug kas pavydės o paukštis – ar pražydo/pilki sparnai balta tylos šaka snape / ruduo jau viskas, lyg iškaltas iš granito/sustingo ir liūdnai jis žiūri į mane.“ Tai A. A. Jonyno eilėraštis „Virpantis ruduo“. Beje, ir pats poetas gimęs vėlų rudenį...
 

Parengė muziejininkė Albina Protienė