MLLM saugomas turtingas Alfonso Nykos-Niliūno (tikr. – A. Čipkus; 1919–2015) archyvinis rinkinys: dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, epistolika, spauda ir spaudiniai, memorialinė biblioteka, memorialiniai daiktai, meno kūriniai, audioįrašai ir videoįrašai su poeto įskaitytais eilėraščiais; vaizdajuostė su režisieriaus Vytauto Landsbergio filmu „Orfėjaus medis“.

Pirmosios archyvalijos gautos 1992 m. po apsilankymo rašytojo namuose Baltimorėje. Daugiau nei dešimt kartų būta rašytojo namuose, atrinkinėta, tikslinta medžiaga. Po rašytojo mirties 2015 m. parvežtas beveik visas rašytojo ir jo žmonos dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės kultūrinis palikimas. Archyvinė medžiaga buvo kaupiama vykdant ekspedicijas Lietuvoje, Amerikoje, Australijoje. Unikalūs eksponatai gauti iš rašytojo brolio Stasio Čipkaus; sesers Onos sūnaus Šarūno Tranelio; iš brolio Adolfo dukters Vilijos Bikilienės.

Visi oficialūs dokumentai išduoti jo originalia pavarde – Alfonsas Čipkus; patikslina jo svarbiausius biografijos faktus: yra jo asmens liudijimas Nr. 088049/124, išduotas Utenoje 1938 m. rugpjūčio 13 d.; itin svarbus dokumentas – Švietimo ministerijos valstybės komisijos patvirtinimas apie vidurinio mokslo išeitą kursą, leidžiantį jam siekti aukštesniųjų mokslų. Saugomas jam išduotas originalus Vilniaus universiteto studento asmens liudijimas Nr. 512, išduotas 1942 X 20, dekanas J. Puzinas; rinkinyje saugomi: universiteto baigimo diplomas; jo diplominis darbas „L‘Exotigue polynesienne de Pierre Lotiu“. Laikinas „svetimšalio“ pasas Nr. 51845Y/44, išduotas 1945 04 30 Berlyne. Svarbūs dokumentai – Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos nario bilietas Nr. 26, išduotas A. Nykai-Niliūnui 1946 m. liepos 27 d. Tübingene; Lietuvių gimnazijos mokytojo pažymėjimas Nr. 56, išduotas 1946 03 22, pasirašytas direktoriaus A. Bakaičio; Berlyno universiteto pažymėjimas, patvirtinantis jo filosofijos studijas; Tübingeno universiteto studento A. Čipkaus skaitytojo pažymėjimas, suteikiantis leidimą naudotis biblioteka. Patvirtinimas-pažymėjimas, išduotas A. Čipkui apie jo priėmimą į Freiburgo im Bresgau aukštąją mokyklą filologijos studijoms 1947 m. vasaros semestro metu; yra universiteto studento knygelė. Šiame universitete vyko įvairios paskaitos, seminarai, atsiskaitymai – yra maži lapeliai, raštai, pažymėjimai. L. Andriekaus iškvietimas A. Čipkaus šeimai į JAV, 1948 m. liepos 10 d.; Lietuvos Respublikos Užsienio pasas Nr. 116, išduotas 1945 m. gegužės mėn. 20 d. Lietuvos konsulato Württemberge; JAV užsienio pasas Nr. E 1828317; išduotas New Yorke 1974 m. rugpjūčio 8 d.; JAV pasas Nr. 016088059, išduotas 1998 sausio 8 d. Washingtone;  JAV pilietybės suteikimo dokumentas Nr. 7707987, išduotas A. Nykai-Niliūnui 1956  m. rugpjūčio 23 d.; Kongreso  bibliotekos pažymėjimas Nr. 1857, 1964 m., išduotas A. Čipkui; garbės raštas už gerą darbą, išduotas 1984 m. lapkričio 27 d. ir garbės raštas, išduotas išeinant A. Čipkui į užtarnautą poilsį; Tarptautinio P.E.N. klubo rašytojų tremtyje pažymėjimas, išduotas 1961/2 metams, pasirašė pirmininkas Dragomir Nenoff. Yra A. Nykos-Niliūno kūrybos vertinimo aktai: „BALF'o Jury komisijos“ premijos paskyrimo už „Praradimo simfonijas“ aktas; Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos paskyrimo aktas; Druskininkų rudens Jotvingių premijos aktas; Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio III laipsnio Gedimino ordino aktas, pasirašytas prezidento V. Adamkaus.

Nuotraukos ženklina poeto gyvenimo kelią, kuris driekėsi iš gimtųjų Nemeikščių per Kauną – Vilnių – Berlyną – Tübingeną–Freiburgą – Baltimorę. Poeto rinkinyje išskirtinėmis tampa jo tėviškės nuotraukos. Viena seniausių – tai jo, jau kiek paūgėjusio bernioko, su kepure rankose kelionė į valsčiaus pradinės mokyklos Jaunųjų ūkininkų ratelio užsiėmimus. Vėliau iš nuotraukų žvelgia studentas, šatrijietis. 1938 m. įstojęs į VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, gilinosi į filosofiją. Iš nuotraukų į mus žvelgia VDU, o vėliau ir  Vilniaus universiteto literatai šatrijiečiai:  P. Jurkus, V. Mačernis, B. Krivickas, M. Indriliūnas, E. Matuzevičius, V. Kazokas, K. Bradūnas ir kt. 1944 m. traukdamasis nuo artėjančios sovietų okupacijos A. Nyka-Niliūnas atsidūrė Vokietijoje. Čia nuotraukose jis užfiksuotas su artimaisiais draugais – J. Kaupu, H. Nagiu, K. Bradūnu. Įsitraukė į Lietuvos rašytojų tremtyje draugijos steigimą; dalyvavo redakcinėje kolegijoje rengiant metraštį „Tremties metai“.

Pranciškono Leonardo Andriekaus, OFM dėka persikėlė į Baltimorę (JAV). Nuotraukų gausa iliustruoja gyvenimą Amerikoje: bendradarbiavimą leidžiant žurnalą „Aidai“. Užfiksuotas su tėvu L. Andriekumi, A. Vaičiulaičiu, J. Girniumi. Originalios nuotraukos iliustruoja žemininkų-lankininkų susitikimus-pasitarimus dėl literatūrinės, kultūrinės spaudos parengimo ir išleidimo, vykusius Baltimorėje, Bostone, New Yorke ir Kenebunkporte. Dalyvavo pirmajame literatūros vakare Baltimorėje. Dalyviai nusifotografavę prie Edgaro Allano Poe kapo – tai N. Mazalaitė, B. Brazdžionis, P. Jurkus, A. Nyka-Niliūnas, žurnalistas Cezaris Surdokas ir kt. Nuotraukose užfiksuotas su savo artimais draugais –J. Blekaičiu, H. Nagiu, H. Radausku ir jo žmona Vera; su J. Girniumi ir jo žmona Ona; su K. Ostrausku, V. Kavolium, K. Almenu ir jų šeimomis.

Rinkinyje išskirtinai gausu A. Nykos-Niliūno portretinių nuotraukų, jose užfiksuotas įvairiais gyvenimo momentais – Lietuvoje, Vokietijoje, Amerikoje. Charakteringas bruožas – daugelyje nuotraukų jis su knyga, meno albumu, žurnalu arba laikraščiu rankose ar ant kelių. Jauki šiluma užlieja žvelgiant į A. Nykos-Niliūno šeimos nuotraukas: su žmona Aleksandra, vaikais – Ariu, Berenika, Horacijum.

Pluoštas nuotraukų atveria rašytojų, kultūros žmonių apsilankymus A. Nykos-Niliūno namuose: M. Martinaičio, J. Girdzijausko, S. Žuko, K. Navako. Nedaug nuotraukų iš vienintelio po 50-ies metų  apsilankymo Lietuvoje. Užfiksuotas Nacionalinės premijos įteikimo šventėje su Lietuvos rašytojais – N. Miliauskaite, V. Blože, K. Plateliu, V. Sventicku. Džiugesiu apgaubtos nuotraukos susitikus su šeimos nariais – vieninteliu gyvu likusiu broliu Stasiu, jo vaikaičiais.

A. Nykos-Niliūno kūrybinį palikimą sudaro įvairūs tekstai: nuo pavienių mažų lapelių iki sąsiuvinių, užrašų knygų, masyvių susegtų, susiūtų mašinraščių. Brolis S. Čipkus išsaugojo jo pirmuosius kūrybinius rankraščius; paskaitų konspektus, rašytus pieštuku į sąsiuvinius, ant lapelių. Minėtini eilėraščiai: „Džiaugsmo valandos“; „Pasaka moteriai, kurios aš niekad nemačiau“, „Kelionė“, „Herojams“, „Žiema“ (1940), „Filosofas“, „Poetas“, „Rugsėjo naktis“, „Rudens fragmentas“ (1941) ir kt. Ypatingos vertės turi du jo pirmieji rankraštiniai sąsiuviniai: „Dainos apie mane...“ ir „Praradimo simfonijos“. Vienas, prirašytas Vokietijoje, tapo jo pirmosios debiutinės knygos pagrindu; antroji knygelė buvo parengta ir prirašyta Baltimorėje. Saugomas ne tik „Praradimo simfonijų“ pirmas rankraštinis sąsiuvinis, bet ir kartu su dail. K. Januliu parengtas šios knygos maketas antrai laidai. Atskiras pluoštas atrinktų ir susegtų lapelių į rinkinį „Vyno stebuklas“ su gausiais taisymais (1974 m.).

Kitą mašinraščių ir rankraščių grupę sudaro jo vertimai, tai pavieniai lapeliai arba susegti į paties pagamintus sąsiuvinius, kaip, pvz.: Wiliam Shakespeare „Hamletas, Danijos princas, tragedija“, 1964 m. Mašinraščio gale atspausdinta vertėjo „Post scriptum“, du variantai. Yra Šv. Rašto „Giesmių giesmės“ išverstas mašinraštis su taisymais; A. Nykos-Niliūno verstos Vergilijaus „Georgikos“; S. Georgės „Šventyklos sudeginimas“; Saint-John Perce „Vaikystės atminimo šventė“; Ch. Baudelaire „Iš Le Spleen de Paris“; F. Holderlino, J. W. Goethe‘s, Edgaro Allano Poe, S. Georgės, Ch. Baudelaire, G. Mistralio, Novalio, Salvadore Quasimodo, Elioto, O. V. de Lubiez-Miloszo, Publijaus Vergilijaus Maro „Bukolikos“. Pluoštas vertimų iš japonų haiku (pastaba: versta su Megumi Sato) ir kt. vertimai.

Masyvios, stambaus formato mašinraštinės knygos – „Dienoraščio fragmentai. 1938–1970“ (Čikaga, 1997); „Dienoraščio fragmentai. 1971–1998“ (Baltimorė, 1999); „Dienoraščio fragmentai. 2001–2009 ir papildymai 1940–2000“ (Baltimorė, 2009). Mašinraščių lapai susegti į stambius, paties padarytus segtuvus. Daugelyje lapų yra taisymai, braukymai, naujų lapų su juose užrašytais tekstais, paklijavimais.

Rinkinyje saugomi ir jo kaip literatūros kritiko tekstai – apie Vaižgantą, J. Savickį, M. Katiliškį, H. Radauską, V. Mačernį, J. Aistį, H. Nagį, J. Kaupą, A. Škėmą ir kt. Saugomos įvairiomis progomis pasakytos kalbos, straipsniai apie tremties lietuvių literatūrą. Minėtini atsiminimai apie profesorių V. Mykolaitį-Putiną, B. Sruogą, H. Radauską, A. Mackų ir kt.

Laiškai yra viena seniausių komunikacijos priemonių. Tai iškalbingi kultūros dokumentai, liudijantys menininko gyvenimo ir kūrybos kelią. A. Nyka-Niliūnas susirašinėjo su namiškiais, rašytojais, filosofais, leidėjais, dailininkais, istorikais. Jo rinkinyje yra per du tūkstančius įvairių adresantų jam rašytų laiškų, o jo laiškai, rašyti kitiems rašytojams, saugomi adresantų rinkiniuose. Daugiausia laiškų rašyta ranka, rašalu ar pieštuku. Tik vėliau, įsigijus rašomąją mašinėlę, buvo spausdinami. A. Nyka-Niliūnas nebuvo technikos žmogus, niekad nenaudojo kompiuterio. Laiškai leidžia interpretuoti jo, kaip redaktoriaus, rašytojo, vertėjo, kūrybinius siekius. Atsiveria platus XX–XXI a. istorinis, socialinis, kultūrinis kontekstas. Poetas nusako kūrybos procesą, pabrėždamas formos ir turinio svarbą, akcentuodamas kalbos reikšmę, jos grožį. Laiškuose pulsuoja jo rūpestis dėl lietuvių spaudos, literatūrinių žurnalų, lietuviškų knygų leidimo.

Seniausi A. Nykos-Niliūno rinkinyje yra du jo tėvo atvirlaiškiai iš Nemeikščių, jam rašyti į Vilnių1940 m. Pirmieji jo paties laiškai, rašyti namiškiams, datuojami 1941 m. Išlikęs juodraštinis sąsiuvinis, kuriame daugiausia jis rašė iš Vilniaus namiškiams 1942 m. Vėliau susirašinėjo su broliais, žmona Sandra. Jo rinkinyje saugomi brolių Jono, Petro, Adolfo, Stasio, sesers Onos laiškai. Juose kalbama apie gyvenimą tėviškėje. O vėliau broliai rašė apie namų ilgesį, rūpestį dėl mamos, tėvo, brolių ir sesers Onos. Iš pradžių viltingai tikėtasi greitai iš Vokietijos grįžti į gimtinę, tačiau ilgainiui tikėjimas blėso. Daugiau nei penkiasdešimt metų Lietuvoje likusius namiškius ir Alfonsą skyrė tylos siena. Liūdesio gaida paženklinti laiškai, rašyti jau po penkiasdešimt metų brolio Stasio ir sesers Onos.

Rinkinyje saugomas pluoštas jam studijų draugų rašytų laiškų: Jonės Vaižgatauskaitės, Pranės Aukštikalnytės, Kazio Umbrasu, Jono Kazlausko ir kt. Nuo studijų laikų iki pat jų mirties truko susirašinėjimas su meno žmonėmis J. Blekaičiu ir V. Jonynu, P. Jurkum, su kuriais studijavo VU. Laiškuose rašė apie studijas ir jų bendrus draugus.

Nemažas pluoštas laiškų, dvelkiančių ypatinga šiluma, rašytų tėvo L. Andriekaus. Juose veriasi pranciškono rūpestis dėl patekusių į DP stovyklas literatų. Ilgai susirašinėta su A. Vaičiulaičiu – nuo 1947 m. iki 1992 m. A. Nyka-Niliūnas vertino A. Vaičiulaitį kaip vieną talentingiausių stilistų lietuvių literatūroje. Artimesnis bendravimas tarp jų užsimezgė kartu dirbant prie žurnalo „Aidai“ leidimo; suartino meilė prancūzų literatūrai. Laiškuose aptariama pamėgtų rašytojų kūryba: P. Claudelio, P. Valery, C. Baudelaire, O. de L. Miloszo ir kt.

Dalykiškas, informatyvus susirašinėjimas, prasidėjęs Vokietijoje tarp A. Nykos-Niliūno ir K. Bradūno, truko iki pastarojo mirties. Abiejų žemininkų-lankininkų archyviniai rinkiniai saugomi MLLM, tad laiškus galime skaityti kaip dialogus. Pirmieji datuojami 1944 m., kuomet K. Bradūnas pradėjo „Aidų“ redagavimo darbus. K. Bradūno laiškai, rašyti A. Nykai-Niliūnui, – daugiausia su prašymais parengti vieną ar kitą tekstą. Daugelyje laiškų jis klausia draugo patarimo dėl savo kūrybos, prašo įvertinti jo eilėraščius. Amerikoje rašytuose laiškuose rašoma apie antologijos „Žemė“ rengimą ir leidimą. K. Bradūnui išvykus į Čikagą ir pradėjus redaguoti dienraščio „Draugas“ kultūros ir meno priedą, į Baltimorę skriejo pagalbos prašymai. Redaktorius prašė studijinių tekstų apie poeziją, atskirus autorius. Susirašinėjimas suintensyvėjo rengiant monumentalų leidinį „Egzodo lietuvių literatūra“.

Vokietijoje artimiau susipažino ir susibičiuliavo su poetu H. Nagiu. Laiškuose aptariamas gyvenimas Vokietijoje, studentiškos dienos. H. Nagys išvyko į Kanadą, o A. Nyka-Niliūnas atsidūrė Baltimorėje. Laiškuose aptariami antologijos „Žemė“ rengimo ir leidimo rūpesčiai, kiek vėliau – modernaus žurnalo „Literatūros lankai“ leidimo problemos. Laiškuose kalbama apie literatūros vakarus, kūrybinius projektus. Dviejų bičiulių susirašinėjimas truko nuo 1956 m. iki 1994 m.

Atskirai reikėtų aptarti J. Kėkšto laiškus, rašytus iš Argentinos į Baltimorę. Per juos veriasi žurnalo „Literatūros lankai“ leidimo rūpesčiai, kalbama apie rengimą, redagavimą, temų parinkimą. Kituose laiškuose J. Kėkštas rašo apie Č. Miloszo poezijos knygos „Sąmoningumo trajektorija“ išleidimą, prašo A. Nykos-Niliūno parengti įvadinį, poeto kūrybos vertinimo tekstą.

Itin reikšmingi žemininkų-lankininkų ideologo, ypatingo A. Nykos-Niliūno draugo, filosofo Juozo Girniaus laiškai, rašyti iš Bostono A. Nykai-Niliūnui, ir šio atsakymai (kopijas perdavė sūnus Kęstutis Girnius). J. Girnius laiškuose kalba apie žurnalo „Aidai“ išsaugojimą, jo rengimą ir redagavimą, aktualių temų paiešką. Itin reikšmingi laiškai, kuriuose rašoma apie antologijos „Žemė“ rengimą. J. Girnius parengė jaunųjų manifestą, aptardamas kiekvieno jų kūrybą. Vėliau laiškuose svarsto žurnalo „Literatūros lankai“ rengimą, aptaria temas. Abu išgyveno dėl literatūros meninio lygio nuosmukio. Ypatingas J. Girniaus rūpestis buvo Lietuvių enciklopedijos (toliau – LE), leistos Bostone, rengimas ir leidimas. Laiškuose, rašytuose A. Nykai-Niliūnui, jis prašo ne tik straipsnių meno, literatūros, kultūros temomis, bet prašo ir jo žmonos Aleksandros tekstų apie dailę. Laiškuose veriasi ir šių dviejų žmonių draugystė, – kartu leisdavo atostogas, godžiai laukdavo susitikimų, panirdami į nesibaigiančias intelektualines diskusijas. Šių dviejų kultūros žmonių draugystė tęsėsi iki pat J. Girniaus mirties.

Henriko Radausko laiškai, rašyti A. Nykai-Niliūnui, atveria jų abiejų žavėjimąsi daile, muzika, literatūra. Abu dirbo Kongreso bibliotekoje, lankė muziejus, teatrus, koncertus. Laiškuose dalijasi simfoninės muzikos naujausių įrašų aptarimais. Svarstomi nauji literatūros kūriniai, kalbama apie lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų rašytojų kūrybą. Šie laiškai skaitomi kaip meno vadovėliai. 

A. Nyka-Niliūnas nuo 1953 m. iki 1993 m susirašinėjo su K. Ostrausku. Menininkus siejo ne tik literatūrinė, bet ir graži ištikima draugystė. Tradicija buvo tapę Naujųjų metų sutikimai pas Ostrauskus. Iš laiškų ir jų abiejų pasakojimų šių eilučių autorė rekonstruoja jų interesų spektrą, bendrus rūpesčius lietuvybės puoselėjimo baruose. Abu priklausė Lituanistikos institutui. Laiškuose diskutuojama poezijos, novelės, dramos temomis; aptariami įvairūs straipsniai. Bendravimas suintensyvėjo, kai abu menininkai ėmėsi bičiulių A. Škėmos, o vėliau J. Kaupo Raštų rengimo darbų. Laiškuose kalbama ir apie žurnalo „Metmenys“ rengimą ir leidimą.

Sociologo, žurnalo „Metmenys“ redaktoriaus Vytauto Kavolio laiškai A. Nykai-Niliūnui nėra gausūs. Juose – rūpestis dėl žurnale skelbiamos medžiagos, – itin svarbu buvo žinoti A. Nykos-Niliūno nuomonę dėl vieno ar kito kūrinio.

Nemažas pluoštas laiškų, rašytų dramaturgo A. Landsbergio. Įdomūs ir A. Nykos-Niliūno atsakymai, saugomi pastarojo rinkinyje. Laiškuose jie kalba ne tik apie „Literatūros lankų“ rengimą ir leidimą, bet ir apie A. Landsbergio knygas, jo kūrybą. Reiklusis kritikas A. Nyka-Niliūnas aukštai vertino jo debiutinį romaną „Kelionė“, novelių knygas, pjeses.

Rinkinyje yra saugomi J. ir A. Mekų laiškai. Šie menininkai buvo įtraukti į žurnalo „Literatūros lankai“ rengimą. J. Mekas siuntė savo kūrybą. Laiškuose jis kalba apie teatrą, kiną, dailę.

Ypatingi yra Vytauto (vadinamo Tučiu) ir Jurgio (vadinamo Pupa) Janavičių laiškai. Graži bendrystė, gimusi Vokietijoje, tęsėsi visą gyvenimą. Broliams išvykus į Australiją laiškai skriejo į abi puses. A. Nyka-Niliūnas ragino juos nepadėti plunksnos. Gavęs jų kūrybos taisė, redagavo, skelbė „Literatūros lankuose“. Brolių Janavičių rinkiniai parvežti iš Australijos, juose saugomi ir A. Nykos-Niliūno laiškai.

A. Mackaus laiškai, rašyti A. Nykai-Niliūnui, atskleidžia mums poeto ir redaktoriaus darbą. Jis profesionaliai rūpinasi Nykos-Niliūno knygų leidimu, iki smulkių detalių aptardamas kiekvieną niuansą. Vėliau, A. Mackui žuvus, Morkūno spaustuvėje buvo įsteigta A. Mackaus leidykla. Knygų rengimą ir leidimą perėmė Henrieta Vepštienė. A. Nykos-Niliūno knygas ji rengė su begaline meile ir atidumu. Laiškuose tariasi ir siūlo visus galimus išleidimo variantus, siunčia viršelių pavyzdžius, tariasi su dailininkais, rengia korektūras. Jai rūpėjo, kad knygos išvaizda atitiktų A. Nykos-Niliūno ypatingus tekstus.

Rinkinyje yra Dalios Sruogaitės laiškai, rašyti 1942 m. Draugystė užsimezgė per J. Blekaitį ir V. A. Jonyną. Saugomi Vandos Daugirdaitės-Sruogienės laiškai A. Nykai-Niliūnui. Juose – pagalbos prašymas rengiant knygą apie B. Sruogą, prašant atsiminimų.

Rinkinyje yra ir literatūros kritikų Alinos Staknienės, Rimvydo Šilbajorio, Viktorijos Skrupskelytės laiškai. Šilti ir draugiški A. Nykos-Niliūno mokinės, vertėjos, profesorės  Birutės Ciplijauskaitės laiškai. Yra visas pluoštas laiškų, rašytų išeivių dailininkų: V. Vizgirdos, Ž.  Mikšio, A. Simankevičiaus, K. Janulio, R. Viesulo, V. Kašubos. A. Nykos-Niliūno rinkinyje saugomi A. Aistienės, E. Cinzo, I. Mero, T. Venclovos,  V. Sventicko, A. Veščiūnaitės, V. Maželio laiškai. Reikia konstatuoti, kad A. Nyka-Niliūnas nesusirašinėjo su sovietinėje Lietuvoje gyvenusiais rašytojais. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę užsimezgė graži draugystė su Vytautu Blože, Nijole Miliauskaite ir Kornelijumi Plateliu.

A. Nykos-Niliūno rinkinyje saugoma reto unikalumo spaudos ir spaudinių. Tai Vokietijoje ir Amerikoje leisto kultūros ir meno žurnalo „Aidai“, kuriame bendradarbiavo nuo pirmųjų jo pasirodymo dienų iki pat perkėlimo į Lietuvą, komplektai ir pavieniai numeriai. Kai kurie numeriai – su pataisymais. Yra žurnalo „Žvilgsniai“ numeris, leidėjų dedikuotas A. Nykai-Niliūnui. Žurnalų egzempliorių, kuriuose A. Nyka-Niliūnas bendradarbiavo: „Metmenų“, „Lituanus“, „Arenos“, „World literature today“ ir kt. Rinkinyje saugomi kai kurių renginių, kuriuose A. Nyka-Niliūnas dalyvavo, plakatai, afišos, programos: literatūros vakaro, vykusio 1944 m., programa; spektaklio, kuriame vaidino A. Nyka-Niliūnas, programa; pirmojo Amerikoje parengto literatūros vakaro, vykusio Baltimorėje 1950 m., programa.

A Nyka-Niliūnas buvo knygos žmogus. Jį domino grožinė literatūra, leista prancūzų, vokiečių, anglų, italų, ispanų, lenkų, rusų kalbomis. Domėjosi literatūros mokslu, išskirtinę vietą jo bibliotekoje užėmė filosofijos knygos. Neatsiejama jo gyvenimo dalis buvo žodynai. Saugomos dvi A. Nykos-Niliūno formuotos bibliotekos: pirmoji pradėta kaupti dar Nemeikščiuose, vėliau Vilniuje. Kita – kaupta Vokietijoje ir Amerikoje. Didesnė dalis pirmosios bibliotekos buvo išsaugota, ją muziejui perdavė sesers Onos sūnus Šarūnas bei brolio Adolfo dukra Vilija. Pirmoji biblioteka itin įdomi: su savininko parašais, įrašais, paties pasigamintu antspaudu: „Nemeikščių namų biblioteka“. Antroji biblioteka pradėta formuoti Vokietijoje. Dalis knygų buvo pervežta į Baltimorę. Įsidarbinus Library of Congress bibliotekoje, knygų kaupimo aistra buvo kiek atslūgusi, nes čia buvo prieinamos viso pasaulio knygos.

Iš pirmosios bibliotekos knygų minėtinos: V. Krėvė „Šarūnas“, I t., Kaunas, 1939 m. (yra įrašas: Alp. Čipkus. 1940, Nemeikščiai); P. Cvirka „Kasdienės istorijos“, Sakalas, Kaunas, 1938 m.); Vaižganto „Raštai“, X  t. (Dėdės ir dėdienės), Kaunas, 1929 m. (Alfonsas Čipkus. 1941 X 9 d. Vilnius); B. Brazdžionis „Kunigaikščių miestas“, Kaunas, 1940 m. (Alfa Čipkus, 1941mt. I 19, Vilnius); Jonas Kossu-Aleksandravičius „Imago mortis“, Kaunas, 1934 m. (Alpukas Čipkus, Vilnius, 1935 m.); V. Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“, I-IIt., Kaunas, 1933 m. (AlpukasČipkus. 1940 II 16 d.); I. Šeinius „Kuprelis“, Kaunas; B. Sruoga „Baisioji naktis“, Sakalas, 1935 m.; S. Zobarskas „Anapus miško“, Kaunas, 1935 (be parašo); S. Nėris „Rinktinė“, Kaunas. 1941 m. (1941 02 18, Vilnius); S. Nėris „Diemedžiu žydėsiu“, Kaunas, 1939 m. (Alpukas Čipkus 1940 02 29, Vilnius); A. Miškinis „Keturi miestai“, Kaunas, 1939 m. (A. Čipkus. 1941 IV 12); H. Radauskas „Fontanas“, Kaunas, 1935 m. (Alfonsas Čipkus. 1941 09 16. Vilnius); P. Verlaine „Poezijos rinktinė“, Paryžius (antspaudas: V.D.U. Hum. Mokslų fakulteto Romanistikos seminaras Nr. 2890); A. Rimbaud „Raštai“, Paryžius, 1937 (AlfasČipkus. 1940 mt. Vilnius; įrašytas eilėraštis „Rymančiam naktį“); Goethe „Werke“, Leipcigas (AlpČipkus. 1941 03 31, Vilnius); K. Hamsun „Po rudens dangumi“, Kaunas, 1936 m. (Alfas Čipkus 1941 VII 26, Vilnius); F. E. Silanpe „Žmonės vasaros naktį“, Kaunas, 1939 m. (AlfasČipkus. 1941 07 27, Vilnius); L. Tolstojus„Karas ir taika“, I-II d. (nugarėlėje inicialai: A.Č.); L. Tolstojus „Karas ir taika“, III t., Kaunas, 1937 m. („Čipkų namų bibliot. Nemeikščių kaime. AlpČipkus“. 1941 XII 22, Vilnius) ir kt.

Antrojoje bibliotekoje, formuotoje Vokietijoje ir Amerikoje, viena retesnių knygų – „Šventas Raštas“ – „The Holy Bible, Old and New Testaments. Philadelphia, A. J. Holman and Co, 1878. Ji buvo įrišta į rudos odos viršelius, išraižytus ornamentais, su 1145 priedais. Ši knyga Čipkų namuose buvo didžiausioje pagarboje – atversta laikyta ant ypatingo stovo.

Bibliotekos pagrindą sudaro beveik visų išeivių rašytojų knygos, išleistos Vokietijoje, Amerikoje, Anglijoje, Canadoje, Australijoje. Dar minėtinos knygos lietuvių kalba: „Giesmių knyga arba kantičkos“, Tilžė, Otto v. Mauderode, 1906 m.; „Pekla arba amžinas pragaras“, Vilniuje, Kasztu ir spaustuvėje J. Zavadskio, 1879 m.; Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“, 1951 m.; Balys Sruoga „Raštai“, I t., Vilnius, 1996 m.; Jonas Biliūnas „Raštai“ III t., Vilnius, 1981 m.; Antanas Škėma„Raštai“, Čikaga, 1970 m.; M. Lermontovas „Mūsų laikų herojus“, Vilnius, 1963 m.; Nikolajus Gogolis „Raštai“, I ir II t., Vilnius, 1954 m.; Vanda Zaborskaitė „Maironis“, Vilnius, 1968 m.; Vytautas Sirijos Gira „Ekranai“, Vilnius, 1967 m.; anglų kalba – Jens Andersen „Hans Christian Andersen“, Niujorkas, 2005 m.; Martin Heidegger „Being and time“, Niujorkas, 1962 m.; Immanuel Kant „Perpetual peace and other essays“, Indianapolis, 1992 m.; Hannah Arendt, Karl Jaspers corespondence 1926–1969, San Diegas, 1992 m.; Rudiger Safranski „Between God and Evil“, Kembridžas, 1998 m.; „Selected poetry of Edmund Spenser“, Niujorkas, 1964 m.; Jacques Maritain „Creative intuition in art and poetry“, Niujorkas, 1960 m.; Plato „The Republic“, Niujorkas, 1991 m.; Soren Kierkegaard „Either/Or“, Niujorkas, 1959 m.; Friedrich Nietzsche „The Birth of Tragedy and The Geneology of Morals“, Niujorkas, 1956 m.; Oscar Wilde „The young king and the starchil“, Niujorkas, 1913 m.; Johann Wolfgang Goethe „The collected works“, Prinstonas, 1995 m.; Bertold Brecht „Letters 1913-1956“, Niujorkas, 1990 m.; Randall Jarell „Poetry and the age“, Niujorkas, 1955 m.; „Works of George Eliot“, Raštai, Niujorkas, 1909 m.; „The works of William Shakespeare“, Raštai (12 tomų), Londonas, 1893 m.; Leo Tolstoy „War and peace“, Niujorkas, 1970 m.; George Eliot „Middlemarch“, Boston, 1968 m.; Roberta Reeder „Anna Akhmatova“, Niujorkas, 1995 m.; Vladimir Nabokov „Speek, memory“, San Diegas, 1966 m.;„The life of Tolstoy“, Hertfordšyras, 2008 m.; Matsuo Basho „Narrow road to the interior“, Bostonas, 1991 m.; Lao Tsu „Tao te Ching“, Niujorkas, 1972 m.; „An anthology of German poetry from Holderlin to Rilke“, Niujorkas, 1960 m.; Franz Kafka „The Trial“, Niujorkas, 1964 m.; Paul Claudel „Poetic art“, Niujorkas, 1948 m.; Nikos Kazantzakis „The greek passion“, Niujorkas, 1994 m.; „Selma Lagerlof „Story of Gosta Berling“, Niujorkas, 1924 m.; William Shakespeare „The tragedy of  Hamlet, Prince of  Denmark“, Niujorkas, 1963 m.; Edgar Alan Poe „Poetry and Tales“, Niujorkas, 1984 m.; Oscar Wilde „The happy prince“, Niujorkas, 1930 m.; Edgar Alan Poe „The completed tales and poems“, Niujorkas, 1938 m.; prancūzų kalba: O. V. de L. Milosz „Contes et fabliaux de la vieille Lithuanie“, Paryžius, 1946 m.; Francois Mauriac „Un adolescent d‘autrefois“, Paryžius, 1969 m.; Marcel Proust „A la recherche du temps perdu“, Paryžius, 1954 m.; Jean Paul – Sartre „Les mots“, Paryžius, 1964 m.; Alphonse de Lamartine „Méditation poétiques“, Paryžius, 1996 m.; Andre Gide „La Porte Etroite“, Paryžius, 1954 m.; St.-J. Perse „Exil. Neuchatel“, Ženeva, 1942 m.; Roland Barthes „Le degre zero de l‘ecriture“, Paryžius, 1953 m.; Arthur Rimbaud „Poemes“, Paryžius, 1960 m.; „Poésies de Verlaine“, Mermod, 1951 m.; T. S. Eliot „Poemes 1910–1930“, Paryžius, 1947 m.; Paul Valery, Dižonas, 1970 m.; Andre Gide „Isabelle“, Paryžius, 1947 m.; Paul Claudel „Connaissance de l‘Est“, Paryžius, 1946 m.; Jean Paul – Sartre „L‘existentialisme estun Humanisme“, Paryžius, 1946 m.; Fedor Dostoievsky „Crime et chatiment“, Paryžius, 1948 m.; O.V. de Milosz „Mephiboseth“, Paryžius, 1945 m.; Henri Bergson „Le rire“, Paryžius, 1947 m.; Charles Baudelaire „Le spleen de Paris“, Montrealis, 1945 m.; Czeslaw Milosz „La prise du pouvoir“, Paryžius, 1953 m.; Paul Verlaine„Poèmes saturniens“, Paryžius, 1939 m.; Victor Hugo „Poésie“, Paryžius, 1941 m.; vokiečių kalba: Gerhart Hauptmann „Die Intel der grossen mutter“, Berlynas, 1930 m.; Stefan George „Gedichte“, Niujorkas, 1952 m.; Heinrich Heine „Samtliche Werke“, Leipcigas, 1921 m.; Charles Baudelaire „Ausgewahlte Gedichte“, Karl Alber, 1946 m.; Hugo von Hofmannsthal „Gedichte und Kleine Dramen“, Frankfurtas, 1973 m.; „Almanach der Gruppe 47 1947–1962“. Sudarė Hans Werner Richter, Hamburgas, 1962 m.; George Trakl „Die Dichtungen“, Zalcburgas, 1938 m.; Johann Wolfgang von Goethe „Raštai“, Vengrija, 1997 m.; Friedrich Holderlin „Gedichte“, Bernas, 1947 m.; Karl Jaspers „Die atombombe und die zukunft des menschen“, Miunchenas, 1982 m.; Friedrich Nietzche „Raštai“, Miunchenas, 1981 m.; italų kalba: Torquato Tasso „Gerusalemme liberata“, Roma, 1996 m.; Giacomo Leopardi „Pensieri“, Baton Rouge and London, 1981 m.; Italo Calvino „I nostri antenati“, Turinas, 1978 m.; ispanų kalba: Paul Eluard „Poetas del siglo veinte“, Buenos Aires, 1953 m. Atskirą grupę sudarytų knygos su autorių dedikacijomis, kurių yra nemažai. Minėtini žodynai, kurių A. Nyka-Niliūnas turėjo lietuvių, anglų, prancūzų, italų, ispanų, vokiečių, japonų kalbomis, bei meno albumų kolekcija. 

Memorialinėje bibliotekoje saugomos visos A. Nykos-Niliūno išleistos knygos, daugelis jų – su taisymais, prierašais. Svarbiausi įrašai: „Darbo egzempliorius“ arba „Paskutinė redakcija“.

A. Nykos-Niliūno rinkinyje saugomi iš jo namų parvežti memorialiniai daiktai: jo darbo stalas, lentyna knygoms; stovas, ant kurio buvo laikoma senoji knyga – Biblija; kryžius su nukryžiuotojo ikona; jo akiniai su įdėklu, parkeriai, laikiklis popieriui, pieštukinė, suvenyrinis kardas – vokams atplėšti; piniginė, raktinė; medinis dubuo, kuris stovėjo ant jo stalo; parkeris, rašomoji mašinėlė; knygų skirtukai; žiūronai, puodeliai. Senas, gerokai aptrintas lagaminas su įrašu: „Baltimorė“. Yra švarkas, šalikas, rankogalių sąsagos, kaklaraiščiai; kaklaraiščio segės. Yra įrėmintų nuotraukų – vienoje A. Čipkaus mama, žmona ir dukra Berenika; įrėminta ir V. Mačernio nuotrauka. Yra afrikietiškas muzikos instrumentas; lūpinė armonikėlė; skulptūra – Rūpintojėlis; Angelas su mandolina; Angelas; Angelas su dūdele; padidinamasis stiklas šlifuoto gelsvo akmens kotu; suvenyrinė lėlė Spragtukas; Angelas su kimono ir mandolina; Lėlė.

Yra JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos, JAV LB Krašto valdybos Clevelande 1985. V. 11 garbės medinė lentelė su pritvirtinta metaline plokšte, kurioje atspaustas sveikinimo tekstas; Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinas Nr. III-205; Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro medalis su grandine, įdėklu. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos atminimo medalis.

A. Nykos-Niliūno ir Sandros Čipkienės namuose buvo nemažai meno kūrinių – tai A. Valeškos paveikslai „Natiurmortas su žuvimi“ (1949); A. Nykos-Niliūno portretas (1949 m.); V. Igno „Klounas su mandolina“ (apie 1955); V. Vizgirdos „Peizažas“ (1952); antras to paties dailininko „Peizažas“ (apie 1955); draugo Juliaus Kaupo piešti paveikslai „Miesto vaizdas“ (apie 1955), „Žvejai prieplaukoje“(apie 1955), „Du berniukai“ (apie 1955); „Aristido Čipkaus šeima“ (apie 1970); V. Kašubos medalis„Vytautas Didysis“ (1980); Bareljefas Berenikos Čipkus (1982); V. Kašubos medalis – Vilniaus universitetui 400 (1979); Paveikslėlis „Angelas su mandolina“. Parvežti beveik visi A. Laucevičiūtės-Čipkienės paveikslai – dalis liko muziejuje, kiti perduoti į M. K. Čiurlionio nacionalinį dailės muziejų.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė