Šiuolaikinė literatūra

A. Baltrūnas studijavo Vilniaus dailės institute ir Kauno universitete, mokytojavo Rokiškio gimnazijoje, Grinkiškio vidurinėje mokykloje. Nuo 1950 m. dirbo „Literatūros ir meno“, „Moksleivio“, „Jaunimo gretų“, „Pergalės“ redakcijose, Rašytojų sąjungos prozos konsultantu, vadovavo „Grožinės literatūros propagandos biuro“ tarybai, priklausė Rašytojų organizacijos valdybai. 1965–1972 m. dirbo žurnalo „Kultūros barai“ redaktoriumi, 1977–1982 m. – Lietuvos televizijos ir radijo komitete. A. Baltrūnas debiutavo 1951 m. su apsakymų rinkiniu vaikams „Berniukas iš mėlynojo vasarnamio“. Apysaka „Tolimi keliai“ (2 d. 1958 m.) – vienas pirmųjų socialistinio realizmo metodu parašytų kūrinių lietuvių literatūroje. Romane „Tu mane šauki?“ (1964 m.), apsakymuose (rinkiniai „Pavasario srautas“ 1953 m., „Lietus“ 1960 m., „Šviesos gimimas“ 1974 m.) vyrauja buitinės ir šeimos problemos, dorovinės kolizijos. Rinkinio „Ant katpėdėlių kalno“ (1983 m.) apsakymus sieja tie patys veikėjai ir pasakotojas, juose ryški žmogaus likimo tema, lyrinės intonacijos. Parašė autobiografines knygas „Pavasaris – ruduo“ (1986 m.), „Vaga po vagos“ (1988 m.), apsakymų vaikams. Išleido publicistikos knygas „Keliai – artimi ir tolimi“ (1977 m.), „Prie žmogiškosios šilumos versmių“ (1986 m.) .
2014 m. rašytojo sūnus, fizinių mokslų geologijos krypties habilituotas daktaras, Valentinas Baltrūnas muziejui perdavė didžiulį savo tėvų Alekso ir Aldonos Baltrūnų archyvą. Jame daug nuotraukų, dokumentų, net rašytojo piešti paveikslai. V. Baltrūno sudarytame apraše – per 250 nuotraukų, jos suskirstytos į atskiras temas: Kupiškis, Rokiškis, Radviliškis-Grinkiškis, senosios giminės nuotraukos (tėvo, mamos), laidotuvės, vestuvės, portretai, darbas, visuomeninė veikla, jubiliejai, kelionės, susitikimai su skaitytojais.
A. Baltrūnas gimė ir pradinę mokyklą lankė Kupiškyje. 6 nuotraukos su fotoateljė „Magniet“ spaudu, darytos 1927–1933 m., fiksuoja bendrą Kupiškio vaizdą, Kupos upelį, davusį miestui vardą, buvusią Gedimino gatvę, Turgaus aikštę. Būsimo rašytojo mokslo metus mena 1937–1940 m. nuotraukos prie Kupiškio pradžios mokyklos ir gimnazijos – Aleksas su klasiokais ir mokytojais Salatka, J. Pladžiu, F. Visocku. 1944 m. A. Baltrūnas baigė Rokiškio gimnaziją. Minint gimnazijos baigimo dešimtmetį 1954 m. A. Baltrūnas gavo dovanų klasiokės dainininkės operos primadonos Irenos Jasiūnaitės nuotrauką su įrašu. Pirmosios laidos abiturientų susitikimai po dvidešimt trijų ir trisdešimt penkerių metų užfiksuoti 1967 m., 1979 m. nuotraukose. Baigęs gimnaziją, A. Baltrūnas liko joje mokytojauti. 1945 m. – pirmieji mokytojavimo metai užfiksuoti nuotraukoje su mokiniais piešiant dekoracijas Žemaitės „Marčios“ pastatymui. Tais pačiais metais įsiamžinta su kolege prie J. Tumo–Vaižganto biusto, atidengto prie Rokiškio gimnazijos 1937 m.
A. Baltrūnas augo su dviem vyresniais broliais ir jaunesne sesute. 1923 m. rugsėjo 15 d. nuotraukoje įsiamžinę vyresnieji Alekso broliai Mykolas ir Vladas. 1928 m. kovo mėn. nuotraukoje trimetis Aleksas ir keleriais metais vyresnis Mykolas – du broliukai, prašmatniai aprengti, nufotografuoti ateljė. Rašytojo tėvas Kazimieras Baltrūnas, turėjęs mechaniko profesiją, 1915 m., 1916 m., 1924 m. portretinėse nuotraukose atrodo kaip elegantiškas jaunas ponas. 1932 m. jis įsigijo automobilį verslui. Pirkinys užfiksuotas 1932 09 14 nuotraukoje: automobilyje sėdi tėvas Kazys, šalia sūnus Mykolas, už jų sūnus Aleksas ir žmona Veronika. 1939 m. tėvas Kazimieras Baltrūnas nusifotografavo su dukrele Genovaite. 1940 m. nuotraukoje yra įamžinta A. Baltrūno senelė –  tėvo Kazio motina.
9 nuotraukos atspindi A. Baltrūno mamos Veronikos Karlovskos-Baltrūnienės (1899–1980) jaunystę. Po I pasaulinio karo Veronikos motina ir seserys su šeimomis gyveno Rusijoje, Leninsk- Kuznecke. Yra Veronikos motinos P. A. Jelinskos-Karlovskos nuotrauka, daryta 1930 m. Motina su dukromis yra nusifotografavusios ir 1916 m. Veronikos sesuo Anna nusifotografavusi Rygoje (N. Tschernovo nuotrauka), ant sesers Anastazijos nuotraukos yra data: 1930 08 26. Pačios Veronikos yra trys portretinės nuotraukos, darytos 1917 08 30, 1924 m., 1932 m.
Dar viena Veronikos seserų nuotrauka su spaudu: Foto Maskva, Aleksandrovskaja ul., dom 25, J. P. Ballod, elektrofotografija.
A. Baltrūnas mėgo fotografuotis. Apie tai byloja 1945–1984 m. darytų 30 jo portretinių nuotraukų. Daugiausia fotografuotasi fotoateljė, renginiuose, literatūriniuose vakaruose rašytoją yra fotografavusi Ona Pajedaitė. 6 nuotraukos su fotografės spaudu.
Nemažas pluoštelis giminių nuotraukų: motina Veronika Karlovska-Baltrūnienė (1954 m., 1955 m., 1975 m.), sesuo Genovaitė (1951 m., 1955 m.), tėvas Kazimieras (1950 m., 1955 m.), sūnūs Linas, Valentinas, Gintaras. 1985 m. A. Baltrūnas nusifotografavo su anūku Gyčiu, 1987 m. – su penkiais anūkais – Martynu, Džiugu, Viliumi, Laurynu, Gyčiu.
1974 12 31 A. Baltrūnas buvo piršliu Violetos Kubilinskaitės ir Sigito Aidulio vestuvėse. 1975 11 13 abu su žmona Aldona piršliavo rašytojo pusbrolio Tautvilio Raižės vestuvėse Kupiškyje.
1975 m. vasario mėn. A. Baltrūnas šventė 50 metų jubiliejų Rašytojų Sąjungos rūmuose. Pokylį fotografavo Algimantas Kunčius. Nuotraukose užfiksuoti rašytoją sveikinę kolegos: J. Baltušis, V. Paleckis, žmona Aldona Čepaitė-Baltrūnienė. 1985 m. vasario mėn. rašytojo 60-metis minėtas Menininkų rūmuose. Nuotraukose matome V. Galinį, V. Dautartą, A. Zurbą, A. Maldonį, I. Pikturną, J. Baltušį, B. Savukyną, M. Martinaitį sveikinančius A. Baltrūną jubiliejaus proga.
Rašytojas nemažai keliavo po Lietuvą su kolegom rašytojais, dalyvavo įvairiuose susitikimuose Vidiškiuose, Zarasuose, Pakruojyje, Pasvalyje, Klaipėdoje, Radviliškyje, Šiauliuose. 1955 m. A. Baltrūnas nusifotografavęs prie Svitezio ežero. Keliose nuotraukose, darytose tais pačiais metais, įamžinta rašytojų ekskursija į Naugarduką, lankymasis poeto A. Mickevičiaus gyventose vietose. 1956 m. su kolegomis A. Baltrūnas lankėsi Estijoje ir Latvijoje. Nuotraukose matome V. Valsiūnienę, A. Venclovą, V. Mozūriūną, K. Kubilinską, E. Matuzevičių. 1957 m. A. Baltrūnas su K. Boruta, E. Mieželaičiu svečiavosi pas A. Žukauską-Vienuolį Anykščiuose. Rašytojai fotografavosi prie Puntuko, prie J. Biliūno kapo. Atostogavop Palangoje 1958 m., Palūšėje 1966 m., Tatruose, Diurbeno kūrybos namuose Uzbekijoje 1968 m. 1984 m. rašytojas lankėsi pas Sartų mechanizuotos kolonos melioratorius Smolenske, 1986 m. su kitais rašytojais – Leningrade.
Nuotraukos fiksuoja 1947 m. „Tarybų Lietuvos“ redakcijoje Radviliškyje dirbusį rašytoją. Po metų A. Baltrūnas – pirmosios abiturientų laidos auklėtojas Grinkiškyje. Čia jis susipažino su mokytoja Aldona Čepaite ir ją vedė. 1974 m., minint Grinkiškio vidurinės mokyklos I abiturientų laidos 25-metį, abu su žmona fotografavosi su buvusiais mokiniais. Nuotraukos liudija, kad buvę mokiniai rinkosi 1988 m. ir 1998 m., susitikime dalyvavo ir mokytojai.
Darbą „Kultūros barų“ vyriausiuoju redaktoriumi fiksuoja 1967–1972 m. nuotraukos. Fotografuotasi su bičiuliais rašytojais įvairiomis progomis – 1957 m. su I. Simonaityte vakaronės Rašytojų sąjungoje metu, 1958 m. – Žvėryne su A. Žukausku, 1967 m. pas J. Ragauską namuose, 1976 m. „Pergalės“ redakcijoje su M. Sluckiu, A. Baltakiu, J. Macevičiumi, J. Avyžiumi, 1984 m. su A. Markevičiumi G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos gavimo proga Rašytojų sąjungoje, tais pačiais metais dalyvauta J. Baltušio 75-mečio minėjime. 4 nuotraukos įamžino A. Baltrūno atsisveikinimą su „Kultūros barų“ redakcija. Fotografuotasi kabinete su kolegomis E. Mikulėnaite, I. Mikšyte, G. Martinaitiene, E. Mykolaitiene, Kriukeliene, A. Kunčium, L. Pučkoriūte, A. Patašium, B. Savukynu, M. Martinaičiu, A. Gudeliu, Staponkum. Viena nuotrauka išmarginta žurnalo darbuotojų parašais.
Yra 8 laidotuvių nuotraukos. 1955 m. A. Baltrūnas nusifotografavo prie poeto Vlado Grybo kapo Vilniuje. 1956 m. jauna  mirė A. Baltrūno sesuo Genovaitė. Ji buvo pašarvota Žvėryne, Vytauto g. 28, kur gyveno Alekso šeima, palaidota Vilniuje, Saulės kapinėse. 1957 m. A. Baltrūnas palaidojo tėvą Kazimierą. 1962 03 09 rašytojas dalyvavo K. Kubilinsko laidotuvėse Antakalnio kapinėse. 1967 m. jis nešė karstą V. Mykolaičio-Putino laidotuvių eisenoje Rasų kapinėse. 2001 04 17 Antakalnio karių kapinėse, Rašytojų kalnelyje palaidotas Aleksas Baltrūnas. Pašarvotas rašytojas buvo Rašytojų sąjungos salėje, su juo atsisveikino žmona Aldona Čepaitė-Baltrūnienė, sūnūs Linas, Gintaras, Valentinas, devyni anūkai.
1975 m. rašytojui buvo suteiktas Nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas. Tarp dokumentų yra šio vardo suteikimo raštas.
1986 m. „Vyturio“ leidykla išleido autobiografinę A. Baltrūno apysaką „Pavasaris – ruduo“, kurioje aprašė savo vaikystę ir mokslo metus Kupiškyje, tėvų ir senelių kilmę, studijų ir mokytojavimo laiką, pirmuosius kūrybinius bandymus. Po dvejų metų, 1988 m., pasirodė apysakos tęsinys „Vaga po vagos“. Čia vaizduojamas pokario metų literatūrinis gyvenimas. 1989 m. pats rašytojas atidavė muziejui apysakos rankraštį. Abi dalys su antraštiniais lapais, kuriuose nurodytas autorius, pavadinimas, parašymo vieta ir metai: Vilnius, 1985 m. Smulkia rašysena išmargintuose lapuose daug taisymų, braukymų.
Nuotraukos, asmens dokumentai, rankraščiai, išleistos knygos – tai kūrėjo gyvenimo ženklai, į kuriuos įsižiūrėjus atsiveria Lietuvos kultūrinio gyvenimo panorama. Prie jos puoselėjimo daug prisidėjo ir rašytojas Aleksas Baltrūnas.

Parengė Vaikų literatūros muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė