Adomas Mickevičius – pasaulinio masto rašytojas, rašęs lenkų kalba, vienas žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje, Lietuvos ir Lenkijos poetas. Anot Vytauto Kubiliaus, „pasaulinės literatūros olimpe Adomas Mickevičius stovi greta Johano Volfgango Gėtės, Frydricho Šilerio, Džordžo Bairono, Aleksandro Puškino. Lenkams Adomas Mickevičius – Lenkijos nepriklausomybės pranašas ir lenkiškumo simbolis, lietuviams – savos žemės ir savos istorijos augintinis, ištaręs šventus žodžius: „Lietuva, mano tėvyne...“ Jo gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Lietuva, savo raštuose jis ne kartą panaudojo lietuvių liaudies kūrybos ir Lietuvos istorijos siužetus.

Adomo Mickevičiaus rinkinys Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra pakankamai gausus, ypač XIX amžiuje leistomis knygomis, XX amžiaus pradžios spaudiniais, meno kūriniais. Galime pasidžiaugti, kad 1970 m. Maironio muziejus iš fizinio asmens įsigijo vertingą dailės kūrinį – Adomo Mickevičiaus skulptūrą, kurią pagal skulptoriaus Voiceko Švencickio skulptūrą išliejo K. Minterio fabrikas Varšuvoje po 1859 m. Skulptūra išlieta iš ketaus, dengto bronza, yra 91 cm aukščio ir 38 cm pločio. Poetas vaizduojamas vilkintis surdutą, per dešinį petį permesta pelerina, dešinėje rankoje laikantis plunksną, kaire ranka atsirėmęs į knygą ant kolonos; kolonos apačioje padėta lyra ir yra įrašas: „WILIJA“. Skuptūros autorius Voicekas Švencickis (Wojciech Święcki (1823–1873) buvo susijęs su garsia Varšuvos Karolio Juliušo Minterio (Karol Juliusz Minter (1812–1892) liejykla, kuriai buvo suprojektavęs nemažai medalių, skulptūrų. Kaip ir daugelis V. Švencickio kūrinių, pagamintų Minterio fabrike, taip ir A. Mickevičiaus skulptūra turi keletą variantų, kurie skiriasi dydžiu ar detalėmis.

Kitas Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas meno kūrinys Mickevičiaus tema yra dailininko Jono Vaičio (1903–1963) paveikslas „Mickevičiaus slėnyje“, sukurtas tapybos technika 1955 m., naudotos medžiagos – aliejus, drobė. Paveikslo be rėmo aukštis – 24 cm, plotis – 36,3 cm (su rėmu – 37,5 x 58,2 cm).  Šis eksponatas yra rašytojos Ievos Simonaitytės memorialinis daiktas ir priklauso jos rinkiniui. Paveiksle nutapytas Mickevičiaus slėnio Kaune vaizdas žiemos pabaigoje (matosi tirpstantis sniegas). Pirmame plane, beveik centre – Mickevičiaus akmuo. Šalia ir fone – medžių kamienai, krūmų šakos. Vyrauja žalsvos ir rusvos spalvos, pasteliniai atspalviai.

Kita vertinga Adomo Mickevičiaus rinkinio dalis – knygos, išleistos XIX a. antroje pusėje. Norėtųsi paminėti išskirtinį leidinį – Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą“ lenkų kalba, išleistą Hermano  Altenbergo leidyklos Lvove 1882 m. Knyga iliustruota garsaus dailininko Mykolo Elvyro Andriolio (1836–1893), kuris 1881 m. Lvovo knygų leidėjo H. Altenbergo užsakymu reprezentaciniam poemos „Ponas Tadas“ leidimui nupiešė 24 puslapio dydžio iliustracijas, 10 vinječių ir 24 inicialus.  M. E. Andriolio iliustracijos A. Mičkevičiaus  poemoms laikomos vienomis geriausių XIX a. šių kūrinių iliustracijų. Poema išleista 1882 m. ribotu tiražu. Knyga šiuo metu eksponuojama Maironio lietuvių literatūros muziejaus Lietuvių literatūrtos istorijos ekspozicijoje „Literatūra keičia“.

Vertingas ir pirmasis pomirtinis A. Mickevičiaus raštų leidimas, kurio išėjo 8 tomai – tai knygos lenkų kalba: Adomas Mickevičius. Raštai. T. 1–8. Varšuva: S. H. Merzbacho knygynas, 1858 m. Raštų leidėjas – Samuelis Henrikas Merzbachas (1798-1874) – knygyno Varšuvoje savininkas. Merzbacho knygynas buvo literatų ir mokslininkų susitikimo vieta. Po A. Mickevičiaus mirties jis įsigijo teisę išleisti pirmąjį pomirtinį poeto raštų leidimą (t. 1–8, 1858 m.).  Pirmasis raštų tomas pradedamas lenkų rašytojo ir istoriko K. V. Vujcickio (Kazimierz Władysław Wójcicki) įžanginiu straipsniu ir jo parengtais atsiminimais apie A. Mickevičiaus gyvenimą. Taip pat knygos pradžioje yra A. Mickevičiaus kūrinių, raštų bibliografija, paaiškinimai. Raštų pirmame tome spausdinama A. Mickevičiaus poezija keturiais skyriais: Baladės ir romansai; Sonetai; Krymo sonetai; Įvairūs eilėraščiai.  Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus žaliai margintu popieriumi, nugarėlė - rudos odos. Identiškai įrišti ir kiti raštų tomai. Knygos pradžioje yra atspausdintas poeto portretas. A. Mickevičiaus portreto – litografijos autorius – Maksimiljanas Fajansas (Maksymilian Fajans (1825–1890). Prieštituliniame lape yra nubrauktas buvusio knygos savininko parašas: „Stanislaw Kozłowski“.

Dar vienas XIX a. vidurio leidinys lenkų k. – Adomo Mickevičiaus „Raštai“, išleisti 1862 m. Leipcige, F. A. Brokhauzo leidykloje. kurio išėjo 4 tomai. Muziejuje saugomas šių raštų egzempliorius – tai į vieną knygą įrišti pirmi trys tomai. Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus tamsiai rudu popieriumi, nugarėlė - rudos odos. Kaip nurodyta antraštėje, tai: „Nowe wydanie zupełne“ [lenkų k.: Visiškai naujas leidimas]. Raštai išleisti serijoje „Biblioteka pisarzy polskich“ [lenkų k.: Lenkų rašytojų biblioteka]. Antraštėje nurodyta leidimo vieta – Lipskas. (Lipskas yra senoji slaviška Leipcigo miesto Vokietijoje vardo forma).

Rinkinyje yra ir knyga lenkų k.: A. Mickevičius. Slavų literatūros kursas, dėstytas prancūzų kolegijoje. T. II. Poznanė, 1865 m.  Tai Adomo Mickevičiaus skaitytas slavų literatūros kursas prancūzų kolegijoje antraisiais dėtytojavimo metais – 1841–1842 m.. Išvertė Feliksas Vrotnovskis. (Feliks Wrotnowski (1803-1871) – lenkų rašytojas, vertėjas).  Tai trečias, iš naujo pataisytas leidimas.

Yra ir vėlesnių leidinių – 1888 m. A. Mickevičiaus „Poezijos“ 4 tomų leidimas, išleistas Varšuvoje Gebethner i Wolff leidyklos. Poezijos raštų sudarytojas – Piotras Chmeliovskis (Piotr Chmielowski (1848-1904) – lenkų literatūrologas). Pirmojo tomo antraštiniame lape yra buvusios knygos priklausomybės antspaudas: „Kauno II vidurinė mokykla".

Ar 1881 m. Paryžiuje lenkų kalba išleista poema „Konradas Valenrodas“, kurios leidėjas – Liuksenburgo knygynas. Reiktų paminėti ir 1929 m. Adomo Mickevičiaus raštų 20 tomų leidimą, išėjusį Varšuvoje. Sudarytojas – Manfredas Kridlis (Manfred Kridl (1881–1957) – lenkų literatūros istorikas). Tai antrasis peržiūrėtas ir pataisytas leidimas. A. Mickevičiaus darbų (raštų) 20-ies tomų leidimo 3–4 tomuose spausdinami A. Mickevičiaus literatūriniai straipsniai ir įvairaus turinio laiškai. Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus mėlynu audiniu. Analogiškai įrišti ir kiti tomai. „Darbai“ išleisti „Literatūros šedevrų bibliotekos“ serijoje. Muziejuje saugomi 3–20 tomai.

Norėtųsi paminėti ir nors vienus iš pirmųjų A. Mickevičiaus vertimų į lietuvių kalbą leidimus. Tai knygelės, išleistos XIX a. pab.–XX a. pr. Viena jų – „Vertimai iš Mickevyčiaus. Konradas Valenrodas. T. II“, išleista Plimute (JAV) 1899 m., leidėjas – „Susivienijimas lietuvių Amerikoje“, vertė Jonas Žilius-Jonila. Kita knygelė – tai V. Kudirkos, pasirašiusio Varpo slapyvardžiu, verstos „Vėlinės“, išėjusios 1900 m. Tilžėje, spaudė Šėnkės (Schönke) spaustuvė. Ar Adomo  Mickevičiaus „Krimo sonetai“ lietuvių ir lenkų kalbomis, kuriuos vertė Motiejus Gustaitis, išleisti Vilniuje Juozapo Zavadskio spaustuvėje 1909 m.

Įdomu peržvegti XX amžiaus pradžioje leistus atvirukus, kuriuose užfiksuotas dabar jau neišlikusio Mickevičiaus namo Kaune vaizdas XX a. pr., ar kaip tuo metu atrodė Mickevičiaus slėnis. Štai atvirukas „Adomo Mickevičiaus namas Kaune“, kurį išleido O. Vitkauskytės knygynas Kaune 1925 m. Saugoma keletas atvirukų su A. Mickevičiaus slėnio vaizdais XX a. pradžioje. Vienas jų – „Tiltas per Mickevičiaus slėnį Kaune“, atvirukas prancūzų kalba, nuotrauka J. H. Osovskio (J. H. Ossowski), išleista XX a. pr. Stokholme, leidėjas K. A. Granbergs. Kitas atvirukas - Adomo „Mickevičiaus slėnis Kaune“, išleistas apie 1917 m. Kaune,  A. Ralz leidyklos.

Iš A. Mickevičiaus rinkinyje saugomų nuotraukų reiktų išskirti fotografo Henriko Poddenbskio (Henryk Poddębski) užfiksuotą Adomo Mickevičiaus-Pranašo medinės skulptūros-maketo, stovėjusio Vilniuje dešiniajame Neries upės krante 1924-1939 m., vaizdą. Šios skulptūros autorius – skulptorius Zbignevas Pronaška (Zbigniew Pronaszko). Nuotrauka daryta apie 1930 m. Kitoje pusėje yra fotografo antspaudas ir užrašai lenkų k.

Rinkinyje yra ir dokumentas – tai aukų Adomo Mickevičiaus paminklo statybai Vilniuje rinkimo lapas lenkų kalba su generolo Liucjano Želigovskio parašu ir Vyriausiojo Adomo Mickevičiaus paminklo statybos Vilniuje komiteto antspaudu. Spausdintas dokumentas išleistas Vilniuje, Juozapo Zavadskio spaustuvėje, po 1922 m. (Yra žinoma, jog 1922 m. rugsėjį į Vilniaus savivaldos žinybinį laikinų organizacijų rejestrą buvo įtrauktas Vyriausiasis Adomo Mickevičiaus paminklo statybos komitetas, leista naudoti spaudą su tekstu: „Główny Komitet Budowy pomnika Adama Mickiewicza w Wilnie“.) Aukų rinkimo lapas nėra užpildytas.

Rinkinyje saugomi ir vėlesni A. Mickevičiaus kūrinių leidmai, jų vertimai į lietuvių kalbą, knygos apie patį Adomą Mickevičių, spaudiniai, poeto gyventų vietų ar atminimo ženklų nuotraukos, meno kūriniai, iliustracijos.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė