2022-02-25
Senoji literatūra

Adomas Lastas ( sl. Adomas Juodasai)

Poeto Adomo Lasto ( 1887-1961), pasirašinėjusio slapyvardžiu Adomas Juodasai, archyve daugiausia yra nuotraukų, įvairiais laikotarpiais darytų portretų ir grupinių: su giminaičiais, šeimos nariais ( poetas užaugo 11 vaikų šeimoje), su savo mokiniais Marijampolėje , poilsio valandomis Palangoje ir kt. A. Lasto portretai – išraiškingi, dažniausiai  fotografuotasi fotoateljėse, labiausiai akį traukia ūsai, kuriuos poetas puoselėjo nuo pat jaunystės. Mėgo skrybėles, buvo lieknas, elegantiškas. Ne vienoje grupinėje nuotraukoje matome ir A. Lasto žmoną Petronėlę Sirutytę – Lastienę ( 1897-1981). Buvo literatė, pedagogė, vertėja, per nacių okupaciją ( 1941-1944) iš Kauno geto slapta gabeno ir slėpė savo bute žydų vaikus. 1946-1953 m. kalėjo Uchtos lageryje. Jai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.

Ankstyvojo laikotarpio A. Lasto poezija, kuri publikuojama rinkiniuose „Auksinės varpos“ ( Marijampolė,1921 m.), „Ties kruvinom spurgom“ ( 1935 m. Išleido „Sakalas“ ), „Pasiilgimas“ (1939 m. Išleido „Sakalas“), „Lietuvos knygnešio likimas“ (Šiauliai, 1925 m.) pasižymi simbolizmu, romantizmu, jausmingumu. Keletas muziejaus archyve saugomų knygų yra su autoriaus autografais.„Lietuvos knygnešio likimą“ poetas dedikavo kritikui Medoniui: „Drg. Medoniui, mūsų literatūros kritikui - 1947.III.3. Autorius Ad. Lastas“. Sovietmečio laikais A. Lastas atidavė duoklę naujajai valdžiai. Tą liudija ir archyve saugomi eilėraščių „Tarybinė knyga“, „Iš darbo prievolininko pasakojimo“, „Bulviakasis“ „Tarybinių rinkimų garbei“ , „Garsi melžėja“, „Leninizmo laimė“ ir kt. mašinraščiai. Yra ir rusiškai rašyto eilėraščio „Tarybiniai žmonės – kovotojai“ rankraštis ( su taisymais). Saugomas ( pradėtas rašyti 1933 m.) ir rankraštinis mokomasis ,,Rusų- lietuvių žodynėlis“. Tai liniuotas sąsiuvinis juodais kolenkoro viršeliais. Viršelyje prakirptas stačiakampis, pro kurį matosi antraštė „žodynėlis“, užrašyta tituliniame lape. Rusų kalbą A. Lastas mokėjo gerai. Studijavo Maskvos universitete teisę (studijas baigė Lietuvoje, VDU), pirmojo pasaulinio karo metais buvo rusų armijos karininkas. Žinomas ir kaip vertėjas, iš rusų kalbos į lietuvių išvertęs A. Puškino, V. Majakosvkio, I. Turgenevo, F. Gladkovo ir kitų rusų rašytojų kūrinių.

Gausus dokumentų skyrius: Lietuvių rašytojų draugijos nario bilietas, išduotas A. Lastui 1938 m. lapkričio 11 d., TSRS Žemės ūkio banko pažymėjimas, liudijantis, jog A. Lastas yra šio banko vyresnysis juriskonsultas (išduotas 1941 m. gegužės 5d.), Draudimo liudijimas, Gimimo ir mirties liudijimų nuorašai, Profesinės sąjungos nario bilietas, išduotas 1944 m. gruodžio 27 d., Lietuvos TSR Rašytojų ir meno darbuotojų klubo nario pažymėjimas, Kauno Viešosios bibliotekos skaitytojo bilietas Nr. 3688 (pažymėjime nurodyta, jog A. Lasto profesija - rašytojas), įvairūs sveikinimai, kvietimai, apdovanojimai.

Saugoma ir nemažai memorialinių daiktų: keletas skrybėlių, berečių, akiniai  (skaitymo ir nuo saulės), lupa su odiniu įdėklu, piniginės, termosas kavai, lūpinė armonikėlė, medinė lazda su išraižytais poeto inicialais ,, AL“, juodas skėtis nuo lietaus, muzikos instrumentas „balalaika“, elektrinė plytelė, grafitinė rašymo lentelė su grafitiniu pieštuku, rašalinė, parkeriai ir pieštukai, segtuvas popieriui, 1960 m. sieninis kalendorius.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė