Maironio lietuvių literatūros muziejus

Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Į šiuos rūmus pusamžis poetas parvyko gyventi iš Peterburgo, kur 15 metų profesoriavo Katalikų dvasinėje akademijoje. Nusipirkęs ir suremontavęs šį pastatą Maironis jau 1909 m. rudenį apsigyveno antrojo aukšto aštuoniuose kambariuose. Dalį baldų ir meno kūrinių parsivežė iš Peterburgo, dalį įsigijo iš vietinių meistrų. Bendravo su dailininkais, pirko iš jų paveikslus ir skulptūras, užsisakė vertingas pasaulinio garso menininkų kopijas. Kartu su Maironiu gyveno ir jo sesuo Marcelė Mačiulytė, kuri talentingąjį brolį globojo, kad buitis netrukdytų kūrybai. Jiedu leido į mokslus jauniausios sesers Kotrynos vaikus. Dėdės namuose kurį laiką gyveno seserėnai ir seserėčios. Pasakojama, kad Maironio namuose buvo linksmas šurmulys, nes jaunieji giminaičiai mėgo darinėti prieškambario duris ir klausytis, kaip skamba kanklės. Šiuose namuose Poetas gyveno iki mirties. Rašydavo ankstyvą rytą, kai kambarį nutvieksdavo saulė. Sėdėdavo pasirėmęs ranka, žvelgdavo pro langą į Rotušės aikštę, taisydavo gimusį posmą. Čia gyvendamas parašė puikių eilėraščių, balades „Čičinskas“ bei „Jūratė ir Kastytis“, istorinių dramų trilogiją „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“, taip pat literatūros ir istorijos mokslo darbų. Poeto namuose lankydavosi menininkai, dvasininkai, studentai, giminaičiai. Archyve saugoma keli šimtai vizitinių kortelių su šiltais linkėjimais, kvietimų į įvairius renginius, koncertus, parodas, medelių sodinimo šventes.
Visas Maironio butas įrengtas 1992 m., o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras. Nuo 2014 m. Maironio kambariai buvo uždaryti restauracijai ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. vėl atvėrė duris lankytojams. Bute atnaujinti dailininko Tado Daugirdo Didžiosios svetainės ornamentai, Darbo kambario Art Deco stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Tuo pačiu Maironio memorialinis butas pirmą kartą yra rekonstruotas ir lankytojai gali apeiti kambarius ratu, naujai pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo sesuo Marcelė Mačiulytė.
Maironio rūmų restauravimo projektas „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ pradėtas 2007 metais. Muziejaus rekonstrukcijos projekto autorė Gražina Jarmalienė, techninis prižiūrėtojas Juozas Lingvevičius. Darbus atliko UAB „Irdaiva“ ir UAB „Senamiesčio restauratoriai“ (vadovas A. Striūna), darbų vadovai  – Andrius Milkius ir Povilas Milkius. Maironio buto sienas dekoravo apdailininkas Saulius Kalesnikas.

Maironio buto eksponatus su išsamiais aprašymais galite pamatyti muziejaus paskyroje Limis svetainėje arba spausdami čia...