Neaplankyti pasaulio kampeliai, jų pažinimas, nauji įspūdžiai visada viliojo žmones, o ypač – kūrybingas asmenybes. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma daug rašytojų nuotraukų ir atvirlaiškių iš įvairiausių kelionių, išvykų. Šioje virtualioje parodoje yra tik maža dalis visų įdomių fonduose turimų eksponatų, leidžiančių geriau pažinti kūrėjus, jų pomėgius. Pristatome Balio Sruogos, Juozo Tysliavos, Jono Aisčio, Antano Vaičiulaičio ir Henriko Radausko kelionių akimirkas ir atvirlaiškių fragmentus.

Iš Balio Sruogos atvirlaiškio Vandai Daugirdaitei. Miunchenas, 1921 m. lapkričio 8 d.:
„Šiandien jau įsirašiau universitete. Kambario dar vis neturiu. <...> Rodos, pasiseks įsirašyti į alpinistų draugiją, tai gal ateinantį sekmadienį jau trauksiu į kalnus.“
 
Iš Balio Sruogos atvirlaiškio Vandai Daugirdaitei-Sruogienei. Vokietija, 1929 m. liepos 21 d.:
 „Reginiai nepaprasti. Kolkas ilsimės <...> 2900 metrų aukštumoj. Saulė, kalnai, ledynai, vėjas. Gera dūšioj! Skubu Tau rašyt – tuoj leidžiamės į apačią – tolyn.“

* * *

„Paryžiuje buvo trošku ir karšta. 1926 metų vasara. Sudėjęs į valizą reikalingiausius daiktus (užrašų sąsiuvinį ir rašalo kišeninei plunksnai pagirdyti) palikau ūžiantį Paryžių, kad galų gale vėl galėčiau matyti žaliomis liepsnomis siūbuojančius laukus. <...> Aš keliauju ne dėl to, kad galėčiau pasivaikščioti po žemę. Aš keliauju dėl to, kad man nusibosta biblioteka. Gyvi daiktai man atstoja knygą. Daug kur važinėti ir daug ko matyti, vadinasi, daugiau, negu išeiti 10 universitetų. Kai aš buvau Ispanijoj, man rodos, lyg aš esąs 100 metų atgal, maždaug restauracijos amžiuje. Kai nuvyksiu į Chiniją, be abejonės, aš ten jausiuosi esąs viduramžių laikuose. Čikagoje aš pamatysiu pasaulį, kuris bus XXI amžiuje. Aš keliauju ne tik po erdvę, bet ir po laiką ir jo epochas.“

Iš J. Tysliavos straipsnio „Bretonija“ („Jaunųjų pasaulis“, 1930, Nr. 6)

* * *

Iš Jono Aisčio atvirlaiškio Antanui Miškiniui. Paryžius, 1937 m. spalio 23 d.:
„Šiandien visą dieną prasivalkiojau Paryžiuje. Koks tai keistas miestas – jį gali pamilt, kaip moterį – juo toliau, juo labiau. Gyvenu lotynų kvartale, iš mano lango matosi Notre Dame aštrusis bokštas, tas, kurio kaip nebūdingo, nefotografuoja, tačiau ir jis gražus. Šiandie buvau pačioj katedroj ir dar kartą įsitikinau, kad taip gražios bažnyčios ir taip gražių vitražų man niekur neteko matyti. Keistas tasai Paryžius: eini ir vis ko matai, kas kartais sunkiai, kartais gražiai nuteikia ir vis kažkaip – poetiškai.“
 
Iš Jono Aisčio atvirlaiškio Antanui Miškiniui. Viena, 1938 m. rugsėjo 18 d.:
„Labas Antanai ir būk pasveikintas iš Vienos, o drauge ir Galijos pirmosios sostinės. Čia yra daug senienų iš romėnų laikų – gatvės su vėžėmis, teatras ir t. Čia buvo vainikuotas Fr. Barbarosa. Visa tai labai įdomu.“

* * *

Iš Antano Vaičiulaičio atvirlaiškio Jonui Aisčiui. Saratoga (JAV), 1947 m. rugsėjo 12 d.:
Jonai, kai Tau kaulus kada gels, čia rasi vietą ligoms išvaryti. Pušys kvepia kaip Panemunės šile. Tarp jų vaikščiodamas galvoju apie Nemuno krantus ir senų dienų vakarus tenai.“
 
Iš Antano Vaičiulaičio atvirlaiškio. Helsinkis, 1979 m. birželio 1 d.:
„Sveikinimai iš Suomijos. Tu pamatytum, kokie balti beržai čia auga – ištisi miškai ir parkai. <...> Paveiksle matai bažnyčią, iškaltą uoloje. Didžiai įspūdinga.“

* * *

Iš H. Radausko atvirlaiškio Jurgiui Blekaičiui. Amsterdamas, 1961 m. balandžio 21 d.:
„Mielas Jurgi, esam antrą dieną Olandijoj, Amsterdame. Vakar buvom Hagoj, matėm tris Vermeerus, Rembrantus muziejuj. Amsterdamas – puikus miestas – tobulas senovės ir naujovės junginys. Aplankėm tulpių laukus – kilometrus įvairiausių spalvų.“
 
Iš H. Radausko atvirlaiškio Jurgiui Blekaičiui. Heidelbergas, 1961 m. birželio 3 d.:
„Daug sveikinimų iš Heidelbergo. Begalė didelių žmonių čia mokėsi ir mokė, ir Pasternakas tik per klaidą pakliuvo į Marburgą. Neįtikimas vaizdas nuo pilies kalno į miestą ir atvirkščiai, – iš slėnio į apšviestą pilį. Vynas – dieviškas.“ 

Parengė kuratorė Deimantė Cibulskienė