Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose saugomi ne tik įvairūs rašytojų memorialiniai daiktai, baldai, meno kūriniai, fotografijos, rankraščiai, knygos, bet ir retai eksponuojami, atidesnio tyrinėtojo dėmesio beveik nesulaukiantys, be galo trapūs ir maži rašytojų gyvenimo liudytojai – įvairių švenčių atvirukai.
Šįkart belaukiant Kalėdų ir Naujųjų 2016 metų norėta praskleisti užmaršties šydą ir iš praeities verpetų ištraukti būtent atvirukus rašytojams, siųstus įvairiais laikotarpiais iš skirtingų pasaulio kampelių. Jų vaizdo ir žodžio jungtis mena dar ir tam tikrą politinę, visuomeninę padėtį, menininko laikyseną.
Seniausias kalėdinis atvirukas rodomas šioje virtualioje parodoje siųstas 1931 m. iš Kauno į Anykščius. Tai K. Inčiūros fotoatvirukas B. Buivydaitei su žiemos vaizdu.
Daugiausia atvirukų – iš sovietinio laikotarpio, 1965–1989 m. Tai ir garsaus LSSR žurnalisto, redaktoriaus Mykolo Jackevičiaus atvirukai rašytojui J. Avyžiui, siųsti iš Olštyno, Lenkijos; vertėjo Alfonso Sukovskio atvirukas J. Avyžiui iš Rygos; R. ir J. Kiguolių naujametinis sveikinimas V. Sirijos Girai iš Alytaus ir daugelis kitų.
Likusi dalis siųstų atvirukų – iš už Atlanto, daugiausiai adresuotų S. Santvarui bei iš Didžiosios Britanijos – rašytojo Kazimiero Barėno, kuris gyveno emigracijoje nuo 1947 m. Įdomu, kad M. ir K. Barėnų Kalėdų ir Naujųjų metų sveikinimas A. Santvarienei, atkeliavęs iš Didžiosios Britanijos dar 1999 m., atspindi jau Nepriklausomybės nuotaikas.
Viršeliai gana įvairūs – vyrauja religiniai motyvai, gamtos peizažai, pasakų veikėjai nykštukai, Kalėdų Senis ir kt. Rašytojų mėgiami ir fotoatvirukai ar atvirlaiškiai su garsių dailės kūrinių reprodukcijomis arba populiariais to meto naujametiniais vaizdais, pvz., Kalėdų eglutės dekoracijomis, laikrodžiu, mušančiu dvyliktą valandą ir panašiai.
Parengė ekskursijų vadovė Kristina Dambrauskaitė
