Juozas Grušas, 1931 m. baigęs studijas universitete, 1932 m. sukūręs šeimą (vedė humanitarinių mokslų fakulteto studentę Pulcheriją Račytę), vertėsi daugiausia pedagoginiu darbu ir žurnalistika. Dėstė pedagoginiuose kursuose lietuvių kalbą ir literatūrą bei Lietuvos istoriją. Kaip žurnalistas ir literatas aktyviai bendradarbiavo „Lietuvoje“, „Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“. 1928–1939 m. Grušas redagavo savaitraštį „Mūsų laikraštis“, kurį leido Lietuvių katalikų veikimo centras. Vėliau apie žurnalistinį darbą J. Grušas pasisakė ne itin palankiai: „Sėdėti redakcijoje, skaityti, redaguoti ir net perrašinėti banalius rašinius nėra naudinga pradedančiam literatui: atbukina vaizduotę, gadina stilių, pratina prie paviršutiniškumo. Vienintelis su žurnalistiniu darbu susijęs įdomus įvykis  –  1934 metų mano kelionė į Tarybų Sąjungą.“
Apie šią kelių savaičių kelionę mena rašytojo laiškeliai ir atvirlaiškiai, siųsti žmonai Pulcherijai ir dukrelei Algimantai iš įvairių Sovietų Sąjungos miestų (Maskvos, Leningrado,  Rostovo, Soči ir kitų) į Perkūno alėją Kaune. Štai laiškelio, rašyto pakeliui iš Rostovo į Baku, fragmentas: „Esame pakeliui į Baku. Parą išbuvome Rostove. Rostovas 1100 kilometrų nuo Maskvos, Šiaurės Kaukazo miestas. Čia  mus priėmė nepaprastai draugiškai. Iškilmingi pietūs, geriausi vynai, muzika. Vakare mums buvo baleto spektaklis, žiūrėjome tik mes vieni. Žodžiu, Rostovas mus priėmė karališkai. Rostove apžiūrėjome Selmaš (didžiulis ūkio mašinų fabrikas), Zernogradą (Grūdų miestas). Tai toksai sovchozas – Sovietų ūkis. Važiuojame su visais patogumais. Kiekviename sustojime mums tuoj automobiliai, daiktų nešikai...“
Laiškas paaiškina, kad Juozo Grušo memorialiniame muziejuje saugojamoje nuotraukoje įamžinti Lietuvos žurnalistų delegacijos nariai su grupės palydovais ir ROSSELMAŠ (Rostovo žemės ūkio mašinų gamyklos) darbininkais šalia didžiulio traktoriaus. Juozas Grušas nufotografuotas pirmas iš kairės. Grupės centre  stovi ir kalba laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktorius Jonas Kardelis.
Minimoje kelionėje mūsų spaudos darbuotojai patyrė ne tik prabangius priėmimus ir begalinį šeimininkų dėmesį, bet matė traukinių stotyse gyvenančių bado iškamuotų vaikų akis... Grįžę Lietuvon, įspūdžiais dalijosi su savo leidinių skaitytojais.

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė