Vasara. Šį metų laiką mėgo ir jaunasis klasikas Vytautas Mačernis. O ypatingai jis garsėjo maudynėmis, kaimynai net stebėdavosi. Vytautas nebuvo didelis sportininkas, paauglystėje jam įtarė tuberkuliozę, tačiau tėviškėje Šarnelėje maudytis ežeruose jis pradėdavo gana anksti, kai niekas vandenin dar kojos nekišdavo, o baigdavo ne anksčiau kaip spalio mėnesį. Draugai tirta ant kranto, šaltoka, o Vytautas pliuškenasi.
Pirmame jo cikle „Vizijos“ veiksmas daugiausia vyksta vasarą. „Laukuos girdėjau vasaros vidudienio kvėpavimą...“, „Laukuose degė saulė. Buvo vasara...“, „Sodybą gaubė vasaros šilta naktis, ir snaudė sutemoj didžiulis sodas...“
Jau ir būdamas studentu, visas vasaras leido Šarnelėje. Net ir lietingomis dienomis klajodavo po laukus, miškus, stebėjo pelkių grožį.
Žemaičių Kalvarijoje susitikdavo su savo geriausiais draugais Pauliumi Jurkumi ir Juozu Jurkumi, išlikusi tik viena nuotrauka, kurioje jie vis trys kartu ant kažkokio liepto, galbūt per Varduvą...

Parengė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė