Pirmojo pasaulinio karo metais buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris Stasys Santvaras gavo 14 ha sklypą Palangoje, kur persikraustė ūkininkauti jo mama. Pats poetas tuo metu gyveno Kaune, ėjo Operos repertuaro komisijos nario pareigas ir mergino Eleną Valiukaitę, dirbusią „Eltos“ naujienų agentūroje A. Vaičiulaičio sekretore. Muziejuje saugomi jų abiejų laiškai, skraidę vasaromis tarp Palangos ir Kauno beveik kiekvieną dieną. Laiškų turime visą pluoštą, juos galima perskaityti vienu įkvėpimu kaip nuostabų dviejų žmonių meilės liudijimą, pilną užuominų, nutylėjimų, saldžių kreipinių ir noro susitikti. Nors laiškai rašyti beveik prieš 80 metų, ta meilės kalba atrodo artima ir dabarčiai, tik ne visi yra pakankamai žodingi tą jausmą perteikti taip, kaip tai gebėjo padaryti S. Santvaras.

Laiškai rašyti ranka, iš jų aiškėja, kaip gyveno, ką mąstė autorius, tuo pačiu veriasi senosios Palangos vaizdai, kurių daugelis nepakitę iki šiol. Aprašomas Birutės kalnas, pušynai, amžinas jūros ošimas, o šalia to – dabar jau mažai kam su Palanga besisiejantys ūkio darbai, karvutė, šienavimas... Daugelis laiškų rašyti 1939 ir 1940 metų vasaromis ir byloja apie nuostabius įsimylėjėlių jausmus.

1941 m. sovietai sudegino Santvaro namus, stovėjusius arti vokiečių okupuoto Klaipėdos krašto ribos. Tų pačių metų vasarą poetas vedė savo mylimąją E. Valiukaitę, o 1944 m. jauna šeima su 5 mėnesių sūneliu patraukė link Vakarų. Vėlesniu laikotarpiu rašyti poeto laiškai byloja, kad darnius santykius, meilę ir pagarbą vienas kitam šeima išsaugojo iki pat senatvės, o po rašytojo mirties būtent jo žmona rūpinosi likusiu vyro archyvu ir jo atidavimu į muziejų.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė