1944 m. poeto B. Brazdžionio šeima pasitraukė į Vakarus. Kelionė nebuvo sklandi – pasienyje jiems teko išsiskirti. Išsiskyrimą liudija maža užrašų knygelė, kurioje yra Bern. Brazdžionio įrašas: „Mano brangiajai Aldonėlei – Duok Dieve vėl visiems laimingai susitikti / Bernardas / 44.7.19.“ Knygelėje įrašyti eilėraščiai, sukurti čia pat, pasienyje ir vėliau, jau klajojant Austrijos ir Vokietijos keliais. Ji pavadinta „Svetimi kalnai“. Ir jau šioje pirmoje knygelėje tarp 57 knygelės lapuose sugulusių daugybės eilėraščių ir užrašų – vienas prasmingiausių eilėraščių – „Šiaurės pašvaistė“. Praėjus keleriems metams, Amerikoje rašytą savo Credo, poetas užbaigs šio eilėraščio mintimi:
Esu lietuvis katalikas. Iš esmės, ne iš paviršiaus. Idėjinis, ne reklaminis. Kas tokį mane vertino, pripažino ir kvietė, ten bendradarbiavau. Jokio žodžio nebuvau pasakęs prieš tuos, kurie vadinosi pažangiaisiais ir aktyvistais. <...>
Jei kam Lietuva tik cirko arkliukas, ant kurio jis per tautines šventes – per 16 vasario pajodinėja, o gerai uždrožęs ir per politinį priešą peršoka, tam aš visuomet sukelsiu tik „papiktinimą“, nes man „Lietuva – žemės žodis švenčiausias.“
Bern. Brazdžionio rinkinyje išlikę net penkios skirtingos šio pavadinimo rankraštinės knygelės, kurias pats Brazdžionis yra pasidaręs, tik vienoje jų eilėraščio „Šiaurės pašvaistė“ nėra. Bern. Brazdžionis išsaugojo ir pirmąjį spausdintą knygos egzempliorių su korektūromis ir pastabomis redakcijai: „Formatas tebūna toks, nepjaustyti, nedaryti mažesnio. Skaitytojai patys išsipjaustys. Viršelio klišės piešinys baigiamas. Manau, kad pats spaustuvės vedėjas galės klišę cinkografijoj užsakyt. 15.XI.45.“
1945 metais Tiubingene išleistas eilėraščių rinkinys „Svetimi kalnai“ 1947 m. apdovanotas Švietimo valdybos premija. Premijos skyrimo komisija protokole pažymėjo, jog „nutarė Švietimo Valdybos premiją už geriausią iki 1947.1.1. tremtyje išleistą lietuvių dailiosios literatūros knygą paskirti BERNARDUI BRAZDŽIONIUI už eilėraščių rinkinį SVETIMI KALNAI, kuriame autorius pilniau už kitus išreiškia tremtinio lietuvio pergyvenimus ir savo geriausiais eilėraščiais pakyla aukščiau už praeinamus rūpesčius į visuotinai žmogišką estetinio pasigėrėjimo sritį.“ Premija buvo įteikta Vasario 16-osios išvakarėse. Literatūros šventėje Bern. Brazdžionis pasakė:
Ir išvadavimo visų tautų didžiojoj šventėj
skambės kaip aukso varpas, vardas Lietuvos,
jei ves vidurnaktį ją didis Dievo žodis.
 

Parengė Bern. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė