Į Salomėjos Nėries memorialinį muziejų užsukantys lankytojai išgirsta daug detalių apie poetės ir jos šeimos gyvenimą. Tačiau vis lieka neatsakytų ir rūpimų klausimų, kaip vėliau susiklostė šeimos narių likimai. Dažnas klausia, koks užaugo Salomėjos Nėries sūnelis Sauliukas, kurio dar visai mažučio nuotraukas mato fotografuotas Palemone. Pasakojimo gija po S. Nėries išėjimo tarsi nutrūksta...
Muziejaus fonde saugoma 1955 m. nuotrauka, kurią muziejui perdavė muziejininkas Karolis Račkauskas-Vairas. Joje Sauliukas – Balandis jau tapęs pilnamečiu Sauliumi. 1958 m. jo tėvas skulptorius Bernardas Bučas laiške Salomėjos Nėries giminėms į JAV rašė, kad sūnus nepriima jokių pamokymų, nes jau užaugo tikras vyras. Tik mokslai vis dar nebaigti, nes po mamos mirties juos teko šiek tiek praleisti.
Saulius Bučas nufotografuotas savo tėvo namuose Seinų gatvėje, Žaliakalnyje, su pieštuku ir piešiniu rankoje – kaip ir daugybę valandų vaikystėje. Karo metais išvažiavęs kartu su mama į Rusiją jis prie popieriaus lapo praleido ne vieną valandą. Tik tie piešiniai buvo kupini karo baisumų, tankų ir ugnies... Piešti Sauliukui visada patiko ir sekėsi. Po karo grįžus į Kauną S. Nėris rūpinosi sūnaus lavinimu ir pasamdė mokytoju buvusį savo mokinį, o tuo metu jau studentą Vincą Čepaitį. Ir jis mokytojauti sutiko: „Vaikas raides jau pažinojo ir šiek tiek paskaitė, gražiai piešėׅ“. Todėl gyvenimo kelias ir nuvedė mokytis dailės. Iš pradžių Saulius Bučas mokėsi Viduriniojoje dailės mokykloje, tačiau „per didelis apkrovimas buvo atėmęs „apetitą“ dailei“ (B. Bučas rašo laiške giminėms). Vėliau pradėjo lankyti Darbo jaunimo mokyklą ir svajojo tapti skulptoriumi. Manoma, kad gėlių puokštę prie Bernardo Bučo sukurto žmonos paminklinės skulptūros būtent jis ir sukūrė.
Nuotraukoje už susikaupusio piešiančio Sauliaus matyti portretinė mamos nuotrauka iš Maskvos, kuri jau tapo chrestomatine, nes spausdinta daugybėje knygų ir mokyklinių vadovėlių.
Parengė muziejininkė Audronė Meškauskaitė