S. Nėries memorialinio muziejaus fonde saugomas pirmojo Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinio „Anksti rytą“ egzempliorius su rašytojo Juozo Grušo pastabomis.
J. Grušas prisimena: „Su Salomėja Nėrimi susitikau 1924 metais universitete. Pamačiau ją koridoriuje beskaitant studentų skelbimus. Apsirengusi čerkeso suknele tamsiai pilka, dručkė, apvalaus veido, plaukai diskomis apie ausis susukti, atrodė tikra kaimietukė. Paskui jau mes pradėjom susipažinti su jos eilėraščiais. Pamatėm, kad tai – gabi poetė, o ypač, kai išėjo eilėraščių rinkinys „Anksti rytą“, tada jau mūsų Saliamutė buvo žymiausia mūsų poetė. Prisimenu aš gerai, kaip mes studentai literatai nagrinėjome jos pirmą eilėraščių knygą „Anksti rytą“. Tai buvo pas vieną studentę, jos bute, teko man kalbėti, nagrinėti šitą jos poeziją ir aš gana žiauriai kritikavau, kaip dabar man atrodo, kad taip tiesiog neleistina. Ir Saliamutė sėdėjo visą laiką ant sofos ir staiga pradėjo verkti ir labai verkti pradėjo... Paskui ją pasisiūlė palydėti vienas iš mūsų literatų, ji nurodė, kad aš turiują palydėti. Lydėjau nuo vieno miesto krašto į kitą, kur ji gyveno, tylėjo, nė vieno žodžio nepasakė. Prie savo namo durų pašoko ant suoliuko, uždėjo rankas man ant pečių ir pabučiavo mane. Ir tą bučinį aš supratau, kad „aš tau atleidžiu, niekše“. Nusakyti poetės sielą yra sunkus dalykas. Jos eilėraščiai yra jos sielos istorija.“
Šį pasakojimą muziejaus lankytojai gali pamatyti muziejaus literatūrinės ekspozicijos videotekoje.

Parengė S. Nėries memorialinio muziejaus skyriaus vedėja Ina Aleksaitienė