„Raudonai, geltoniai dažyti margučiai:
Iš tikro Velykos šiandie.
Linksmai bėginėja kiemely vaikučiai.
Raudonai, geltonai dažyti margučiai
Pralinksmina mūsų veidelius skaistučiai,
Lyg palaimos koki žvaigždutė.
Raudonai, geltonai dažyti margučiai,
Iš tikro Velykos šiandie.“
                                                      B. Žvainys
 

Šiuo trioletu B. Žvainio slapyvardžiu prieš devyniasdešimt metų Lietuvos katalikiško jaunimo sąjungos periodiniame leidinyje „Pavasaris“ (1924 m. balandžio mėn. Nr. 7) debiutavo septyniolikmetis Bernardas Brazdžionis. Eilėraščio gyvumas kuria linksmą nuotaiką ir akcentuoja, kas autoriui svarbiausia – „Iš tikro Velykos šiandie“. Ir jau pirmajame eilėraštyje atsiskleidžia poeto kūrybinio kelio kryptis religine linkme.
Muziejaus rinkinyje saugomas interviu mašinraštis, skirtas poeto 50-mečiui, kuriame B. Brazdžionis prisimena: „Rašyti pradėjau pirmosiose gimnazijos klasėse. Paskatino mirtis. Sunkiai susirgus, atrodė, kad mirsiu. Peržvelgiau savo gyvenimą ir nusigandau – visai nieko nepadaryta. Literatūrą mėgau nuo pradžios mokyklos suolo. Domėjausi pirmųjų „Vainikų“ lietuviais poetais, juos skaičiau. Negalėdamas ligoje rašyti, ėmiau eiliuoti atmintinai. Grįžęs į gimnaziją, ėmiau klasės rašomuosius darbus eilėmis rašyti. Lietuvių mokytojas buvo toks geras ir nuolaidus, kad ne tik neparašė dvejeto – dar pagyrė. Davė paskaityti aukštesniųjų klasių mokytojui. Tas paskaitė aukštesnėse klasėse. Pagarsėjau. Nežinojau, kur dėtis, kaip nejauku buvo. Bet rašyti nebemečiau, tik rašiau „slaptai“. Pradėjau siųsti spaudai. Pirmas eilėraštis išspausdintas 1924 metų „Pavasary“, tikrai pavasarį.“
Praėjus dvejiems metams, išleista ir dviejų gimnazistų – B. Brazdžionio ir Kazio Aukštikalnio pirmoji knygelė „Baltosios dienos“. Leidinys nedidelio formato, pusės mokyklinio sąsiuvinio didumo – 12 x 16,8 cm. Jame yra 16 puslapių. Išleista ir atspausta Biržuose.
Jau minėtame interviu pats poetas sakė: „Pirmą eilėraščių rinkinį spaudai parengiau 1925 metais. Siunčiau kelioms leidykloms, mandagiai atsisakė leisti. 1926 metais parengiau antrą. Niekam nebesiunčiau. Pavadinau „Tarp dangaus ir žemės“ ir laikiau pas save, kol baigsiu gimnaziją ir pats nuvažiuosiu į Kauną /buvau VI-je klasėje/. Tada su klasės draugu irgi mėginusiu plunksną Kaziu Aukštikalniu kažkaip juokais sutarėm išleisti „knygą“, parašytą per vieną dieną. Taip ir padariau – savo eiles parašiau vieną dieną, per atostogas. Bespausdinant kai ką pakeičiau, kai ką naujo pridėjau. To rinkinio vardas „Baltosios dienos“. Susilaukėme ir kritikos. Vienas recenzentas /P[etras] Juodelis/ kai kurias eiles net pagyrė. Gėda dabar į tą rinkinį pasižiūrėti. <...> Tikru pirmuoju poezijos rinkiniu laikau „Amžiną žydą“, išleistą 1931 metais“.          
Pirmoje knygelės dalyje yra dešimt Bern. Brazdžionio eilėraščių: „Baltosios dienos“, „Amžinoji mintis“, „Ant matematikos laktų“, „Eilėraštis be vardo“, „Prisikėlimas“, „Pabučiavimas“, „Dėl visų“, „Žaliasai ąsotis“, „Anas dienas atminus“, „A-lio“. K. Aukštikalnio eilėraščių šiek tiek mažiau – 8.
Visų eilėraščių pabaigoje nurodyta parašymo data ir vieta. Pirmasis spausdinamas Bern. Brazdžionio eilėraštis – „Baltosios Dienos“, parašytas jo tėviškėje Žadeikiuose. Ten parašyti šeši, o Biržuose – 4 eilėraščiai.
Knygelės egzempliorių skaičius nenurodytas. Galima spėti, jog jų buvo išleistos vos kelios dešimtys. B. Brazdžionio rinkinyje yra išlikusi ir saugoma viena knygelė.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus muziejininkė Viktorija Lincevičiūtė