Lietuvių literatūros istorijoje yra poetų, kurių eilėraščiai, tapdami dainomis ar giesmėmis, atnešė autoriui neblėstantį populiarumą. Išeivių poeto, redaktoriaus, dailininko Pauliaus Jurkaus (1916–2004) eilėraštis „Parveski, Viešpatie...“ yra kaip tik toks kūrinys.
Eilėraštis „Parveski, Viešpatie...“ buvo sukurtas 1946 metais Vokietijoje. Ant plono, pageltusio popieriaus įskaitom poeto ranka įrašytą datą ir pastabą – „Jeigu norima, galima dar pakartoti pirmą posmelį gale.“ Rankraščio šone įrašytas kan. F. Kapočiaus (Lietuvos delegato Vokietijoje ir Austrijoje) patvirtintas leidimas giesmę giedoti bažnyčiose. Galima manyti, kad P. Jurkus, kai dirbo 1946–1948 metais Vokietijoje Popiežiaus misijos tautinio lietuvių delegato įstaigos sekretoriumi, buvo paprašytas sukurti šį eilėraštį. Poetas jau buvo sukūręs šlovinančias giesmes Mergelei Marijai. Kiek vėliau kompozitorius J. Strolia sukūrė eilėraščiui „Parveski, Viešpatie...“ muziką. Plačiai pasklidusi po pasaulį giesmė buvo dainuojama įvairių renginių, vakarų, minėjimų metu, buvo atliekama Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Bernardas Brazdžionis, įvertindamas P. Jurkaus talentą, apie šią giesmę rašė:
„Išeivijoje ji iš karto buvo dainuojama tik pasauliniuose koncertuose, vėliau nuėjo į Bažnyčias ir dabar užima vietą šalia tokių senųjų giesmių, kaip „Pulkim ant kelių“, „Prieš Tavo altorių...“ ar „Apsaugok Aukščiausias...“. Ta giesmė, ar daina bene geriausiai išreiškia išeivijoje gyvenančių lietuvių tėvynės pasiilgimo jausmą, kuriuo gyveno karta, pasitraukusi nuo komunistinio teroro, bet negalinti normaliai įsijungti į pasirinktas „prieglaudos“ šalis“.
Šių metų liepos 27-ąją rašytojo dukra Daina Jurkutė įvykdė tėvo priešmirtinę valią – parvežė jo palaikus ir palaidojo šeimos kape Žemaičių Kalvarijoje.
P. Jurkus paliko ryškius pėdsakus Lietuvos literatūriniame gyvenime, tačiau gyvenantiems šiapus Atlanto jis beveik nežinomas. Lietuvoje, deja, nėra išleistų jo knygų. Prieš penkerius metus šių eilučių autorė Bostone, o vėliau – Niujorke, peržiūrėjo ir atsirinkusi parvežė į Maironio lietuvių literatūros muziejų rašytojo archyvinę medžiagą. 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė