Kiekvieną žmogų supa daiktai, net ir kūrėjai neišvengia buities, todėl memorialiniame muziejuje taip pat daug gyvenimo prozos dalykų, daiktų, mažmožių, kurie gali padėti pažinti kūrėją.
Juozo Grušo namuose šis eksponatas daugelio lieka gal net nepastebėtas. Jis kukliai prisiglaudęs lentynoje šalia knygų. Tai radiola „Melodija – 104“ – radijo aparatas, patefonas ir stereokolonėlės, pagaminti 1981 m. Rygoje. Tais pačiais metais dukra Algimanta Marija Tamošiūnienė ją nupirko rašytojui, ir tai nebuvo atsitiktinė dukters dovana.
Muzika lydėjo J. Grušą nuolat... „Mokykloje nemažai skaičiau, vasarą vaikščiodavau po laukus, po mišką ir deklamuodavau eilėraščius. Išgyvenau kažkokią nesuprantamą palaimą, buvau įsimylėjęs gyvenimą. Atsikeldavau ryte ir kartu su saulės šviesa pajusdavau užplūdusį džiaugsmą, o vakarais, jei grodavo šokių muzika, iš džiaugsmo ir energijos pertekliaus ilgai šokdavau vienas. Vaizduotė nukeldavo mane į visokias situacijas, atlikdavau herojiškus žygius, norėdavau būti pranašu, oratorium, klounu, bet tolydžio vis grįždavau prie literatūros...“, – su jam būdinga švelnia autoironija prisiminė rašytojas jaunystės išgyvenimus pokalbyje su literatūros kritiku A. Samulioniu.
Režisierius Henrikas Vancevičius yra pasakęs: „Jis mėgsta klausytis muzikos. Ir aš mačiau, kaip muzika jį paliečia, pagauna, jisai būna tiesiog sukrėstas. Jisai turi šitą dovaną, pasakyčiau, laimę – sugebėti būti sukrėstas.“
Muziejuje beveik du šimtai rašytojo plokštelių. Tai ansamblio „Lietuva“, liaudiškos muzikos kolektyvų, garsiausių to meto solistų įrašai, daug klasikinės muzikos – Mocarto, Bethoveno, Šopeno, Čaikovskio, Čiurlionio ir kitų žinomų kompozitorių kūriniai. Ar klausėsi jų gyvenimo saulėlydį išgyvendamas rašytojas?
Donata Linčiuvienė, tekstologė, J. Grušo knygų redaktorė, prisimena: „Buvau girdėjusi, kad Grušas mėgsta muziką. Leidome jo dramų rinkinį, 1983 metų pabaigoje atvažiavau su juo pasitarti. Jis tada negalavo, Pulcherija jau buvo mirusi. Eidama takeliu išgirdau, kad kambaryje visu garsu skamba muzika. Įsiklausiau – Bethovenas, 9-oji simfonija. Beveik bėgte įpuoliau į priebutį, bet čia mane sutiko šuo, prispaudė prie sienos. Taip ir išklausėme simfoniją trise, nes nedrįsau rašytojo trukdyti.“
 

                                           Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus muziejininkė Danutė Žilionienė