Paskutinį gyvenimo pavasarį Joną Mačiulį-Maironį bičiuliai pakvietė į Latviją, į Mintaujos (tuomet – Jelgavos) gimnaziją, kurioje 1932 m. gegužės 7 d. buvo surengtas Poeto kūrybos vakaras. Muziejaus fonduose išlikusi fotografija, ant kurios kraštelio Maironio ranka užrašyta: „Jelgavos stoty. Kan. Tumas ir prel. Maironis. Sutinka prel. Jasėnas ir gimnazijos direktorius Lapinš.“ Prelatas, menotyrininkas, knygų autorius Kazimieras Jasėnas buvo ilgametis Maironio bičiulis, jiedu kartu atostogaudavo Palangoje.
Renginys Maironio garbei buvo ypač iškilmingas. Moksleiviai jį sutiko garbės sargyboje, gausiais plojimais. Laikraštyje „Rytas“ (1932 m. gegužės 9 d.) buvo rašoma: „Vakarą atidarė gimnazijos direktorius Lapinis, nušviesdamas Maironio reikšmę lietuvių literatūroj. Po to kan. Tumas apie Maironies kūrybą laikė platesnį referatą. Pats Maironis paskaitė keletą savo poezijos kūrinių, o latvių jaunieji literatai skaitė Maironio kūrinius latviškam vertime. Toliau ėjo gausingi sveikinimai. Sveikino gimnazijos atstovas, Mintaujos miesto galva Stolzas, latvių vienybės pirmininkas inž. Riteris <...>. Ypač širdingas buvo latgaliečių studentų sveikinimas, pasakytas latgališka tarme. Maironis į sveikinimus atsakė lotynų kalba.“ Tuomet pagal vietos paprotį direktorius J. Lapinš uždėjo Maironiui ant galvos šlovės, pergalės simbolį – Laurų vainiką. „Programai pasibaigus mieste, svečiams pagerbti, buvo surengta fakelų eisena. Į vakarą buvo atsilankę taip pat daug svečių iš Rygos.“
1932 m. gegužės 15 d. laikraštyje „Diena“ pasirodė straipsnis „Mes Maironio dar taip nemokėjom pagerbti“, kuriame buvo teigiama, kad „<...> dabar retą latvį rasi, kurs nežinotų apie Maironį. O prisipažinkim, kad Lietuvoj dar daug rasim žmonių, kuriems jis mažiau žinomas.“