2013-aisiais sukanka 80 metų, kai Lietuvos Raudonasis Kryžius bei žurnalas „Žiburėlis“ įsteigė premiją vaikų ir jaunimo literatūros kūriniams. Iniciatorius – Kaune praktikavęs gydytojas Aloyzas Petrikas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas, palaikęs bičiuliškus ryšius su tuometine laikinosios sostinės kultūros bendruomene. Nors ir buvo atsiradę abejojančių, ar reikia šiai pripažinimą pelniusiai organizacijai globoti literatūrą, ginčai šia tema greitai užgeso: suvienijo tas pats kilnus tikslas – „kelti ir turtinti lietuvių tautoje aukšto humaniškumo bei kilnaus dorovingumo idėjas.“
Numatyta, jog piniginė premija (kasmetinė suma vis kito: knygų autoriams mokėta  ir 500, ir 2000 litų) bus įteikiama kiekvienų metų gruodžio mėnesį. Kartu su ja laureatas turėjo priimti įsipareigojimą bendradarbiauti vaikų žurnale „Žiburėlis“. Už tekstus autorius gaudavo honorarą. Premijos skyrimo komisiją sudarė penki garbūs, visuomenei žinomi asmenys. Komisija nebuvo pastovi, jos nariai mainėsi.
1933 metais pirmąja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija buvo pagerbtas rašytojas Petras Babickas, išleidęs apysaką ,,Murziukas“. Tai didaktiškai papasakota našlės sūnaus Jurgiuko, pravardžiuojamo Murziuku, gyvenimo istorija: nuo išdykusio vaiko dienų iki brandaus, savo vietą visuomenėje suradusio – tapusio mokytoju – žmogaus:
„Būti mokytoju – taip kilnu. Nors truputį prisidėti prie savo tėvynės iškėlimo. Atiduoti save ir gyventi jaunutėse vaikų sielose, kurios, išėję į gyvenimo plačius vieškelius, gal ne kartą dėkingai minės tą paprastą, bet taip reikšmingą žodį: mokytojas. Mokytis ir mokyti kitus.“
Knyga išleista 3000 egzempliorių tiražu, kainavo pusantro lito. Leidinio pradžioje – dailininko Liudo Truikio simbolinė iliustracija. Į knygą P. Babckas, puikus fotografas, įdėjo ir savo nuotrauką ,,Nida. Rytas mariose“.
Antrąjį kartą premija buvo skirta prozininkui Stepui Zobarskui už apsakymų rinkinį „Ganyklų vaikai“ (1934 m.). Knygos recenzentas Liudas Gira akcentavo, jog „literatūrinę jos vertę sudaro tiesiog retai kur sutinkamas vaikų pasaulio ir jų psichikos pažinimas.“ Maironio lietuvių literatūros muziejus saugo „Ganyklų vaikų“ egzempliorių su 1935 metų žaismingais Antano Vaičiulaičio, Kazio Binkio, Vinco Mykolaičio-Putino įrašais.
Įdomus faktas – Stepas Zobarskas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premijos laureatu vėl tapo1939-aisiais: apdovanotas už apsakymų knygą „Pabėgėlis“.
1935 metais premija skiriama Vytauto Tamulaičio pirmajai knygai „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“. Rašytojas buvo giriamas ir už kūrinio turinį, ir už raiškų žodį. Sėkmingas debiutas vaikų literatūroje buvo pranašiškas: V. Tamulaitis jaunimui skyrė visą savo kūrybą.
1936-aisiais Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premiją gavo Vytė Nemunėlis (poetas Bernardas Brazdžionis) už eilėraščių knygą „Kiškio kopūstai“. Išleista „Sakalo“ leidyklos, dailiai iliustruota Domicelės Tarabildaitės, ji buvo labai populiari tarp mažųjų skaitytojų.
1937 metais apdovanojimas įteiktas rašytojui Kaziui Binkiui už nuotaikingą epinę poemėlę „Kiškių sukilimas“, o 1938-aisiais – pedagogui, prozininkui Pranui Mašiotui už autobiografinę apysaką „Ir aš mažas buvau“.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija skatino to meto rašytojus kurti vaikams ir jaunimui, propaguoti tikrąsias gyvenimo vertybes.