Rugsėjo 20 dieną minėsime Juozo Tumo-Vaižganto gimtadienį – vis labiau nutolstantį laike. 150 metų jubiliejus rodo, kad likusių kunigo ir rašytojo amžininkų, galinčių jį prisiminti, jau nebėra. Telieka autoriaus kūryba, laiškai ir straipsniai, taip pat pažinojusių žmonių prisiminimai, kurie formuoja ypač gyvą Vaižganto portretą. Šį kartą galime perskaityti visuomenininko Alfonso Šimėno pasakojimą. Jame kunigas ryškėja kaip itin vitališka asmenybė, kurios gyvenime vis pasitaikydavo smagių nutikimų, kuriozinių situacijų.
„Mane nustebino to žmogaus kalbos būdas, laikysena, nepa­prastas judrumas, sugebėjimas gyvai ir vaizdingai kalbėti apie paprasčiausius dalykus.
Iš to, ką jis kalbėjo, į mano atmintį įstrigo kunigiškos sutanos siūdinimosi istorija. Būdamas Suomijoje, jis nusipirkęs geros me­džiagos sutanai. Grįžęs į Petrogradą, kaip geras patriotas, nutaręs palaikyti tautinį biznį ir sutaną siūti atidavęs siuvėjui lietuviui. Po kiek laiko nuėjęs pasimatuoti, užsivilkęs mato, kad sutana kažkaip keistai atrodanti: vienas skvernas ilgesnis, kitas – trum­pesnis, vienur per siaura, kitur per platu. Siuvėjas ramina, kad viskas būsią gerai. Tačiau sutana ir liko su nevienodo ilgio skver­nais. Teko duoti ją persiūti kitam siuvėjui, šį kartą jau kitatau­čiui.
– Štai ir palaikyk tautinį biznį! – patetiškai  baigė pasako­jimą J. Tumas.“
Šiuo metu rašytojo J. Tumo-Vaižganto muziejuje galima pamatyti dar vieną sutaną – baltą, nes tokią labai mėgo dėvėti kunigas. Ši lygiais skvernais ir turinti įdomią istoriją. Ją vilkėjo aktorius R. Cicėnas, vaidindamas dokumentiniame filme „Tumo kodeksas“ (LRT, scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė, režisierius Eimantas Belickas).