Dalios Sruogaitės pažinties su teatru įžanga – tėvas. Dramaturgas, teatro kritikas ir teoretikas, Teatro muziejaus Humanitariniame universiteto fakultete iniciatorius skatino dukrą lankyti paties įkurtą išgarsėjusį Teatro seminarą (1926–1943). Namuose, kieme ar atostogų metu Būgiuose vaikiški spektakliai vykdavo beveik kasdien. Mergaitė buvo viena pirmųjų naujausių kūrinių klausytojų ir vertintojų, B. Sruoga – ištikimiausias gimnazistiškų rašinių redaktorius. Juos ypač jungė bendri kūrybiniai sumanymai. Vienas jų – Daliai ir jos dramos būrelio draugų vaidinimui sukurta pjesė „Užgavėnės bendrabutyje ties Kreivuoju tiltu“. Artėjant šimtadieniui, parūpinta dar viena medžiaga scenai. Vienintelis prašymas – surinkti duomenų apie mokytojus: kaip jie pravardžiuojami, kokios jų dorybės, kuo jie simpatiški, dėl ko nepakenčiami. „Ir štai nuostabai atsirado „Aštuntokiški dzinguliukai“, sruogiškai švelniai kandūs, jaunatviškai šmaikštūs...“
Šmaikštusis Sruoga lengvai atpažįstamas ir šiame epizode. Dalia prisimena, kad kartais Balys su teatralais (Romualdu Juknevičiumi, Algirdu Jakševičiumi, Antanu Rūku ir kitais) įsisiautėdavo, paūždavo ir visokių išdaigų prikrėsdavo. Tačiau vengdavo pervirš įsilinksminti Vandai Sruogienei esant namuose: „Tad kai mama išvažiavo į Vilnių, o Balys, Sandra, Julytė Pūtvytės ir jauna tarnaitė Barbė likom namie, teatralai, tuomet vengę sambūrių kavinėse, vis dažniau rinkdavosi pas mus. Nuotaika buvo bohemiška, pakili, tik gal kiek nervingesnė, nes karo grėsmė jau kabojo čia pat. Juknevičius ypač mėgo išdaigas – rytą rasdavom darže išrautą buroką, apkaišytą gėlėm ir pakabintą ties mūsų durimis. Balio kambarys būdavo paverčiamas scena: visokiom daržovėm dekoruotas, įmantriom, čia pat sukurtom butaforijom išpuoštas...“
Beje, jaunystėje, publikai skaitydamas eilėraščius, Sruoga kartais vietoj gėlių švarko kišenėj turėdavo... puokštę morkų!

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus muziejininkė Vaida Bareišaitė