B. Brazdžionio rinkinyje saugomas balto porceliano kavos servizas. Servizą 1934 m. sausio 10 d. Aldonai ir Bernardui Brazdžioniams sutuoktuvių proga padovanojo Leonilda ir Antanas Kučai.
Brazdžionių šeimai pasitraukus į Vakarus, Kučai šį servizą saugojo savo namuose.
P. Palilionis knygoje „Tautos šauklio aidai“ publikuoja Leonildos Kučienės, A. Brazdžionienės pusseserės, karo metų prisiminimus: „Brazdžionienė man pasakojo, kai pas juos darė kratą, Bernardas visą laiką tylėjo. <...> Juos būtų išvežę, pradėjo slapstytis, nebemiegoti namie... Jeigu pirmą naktį neišvežė, galėjai išsislapstyti. <...>
Bėgdami iš Kauno, Brazdžioniai garlaiviu atplaukė į Kulautuvą. Mes besitraukiančius palydėjom – „Tik jūs toli nevažiuokit... Po metų grįšit...“ Taip visi buvom įsitikinę, kad viskas greitai baigsis... Namelis liko bobulytei Karolinai Baltaragienei. Senai, kokių 80 metų. Ji buvo pas mus apsistojus. Kai tik praėjo frontas, bobutei namelis labai parūpo. Išvyko į Kauną. Ir ką gi... Bulvės nukastos, malkos sukūrentos, viskas, net sofa išnešta.“
Brazdžioniams grįžus į Lietuvą ir atsiėmus namelį, esantį Kaune, Taikos pr. 21, Antano ir Leonildos šeima 1992 m. servizą grąžino tikriesiems šeimininkams. Iš dailių mažų puodelių vėl buvo geriama kava. Vienos lėkštelės kraštelis bei cukrinės ąselė nudužo ir Aldonos Brazdžionienės dukterėčios Aušros Stanionytės rūpesčiu buvo suklijuoti.
2007 m., minint Bernardo Brazdžionio 100-ąsias gimimo metines, poeto vaikaitė Dalita Lovett servizą perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejui.
Servizas pagamintas Čekoslovakijoje iš balto kaulinio porceliano. Ant indų esantis ženklas „EPIAG“ leido identifikuoti gamyklą – servizas pagamintas „Springer & Co“, Elbogen (Loket, Czechia). Gamykla Čekijos respublikoje įkurta 1815 m.

Parengė Bern. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė