1926 m. profesorius Balys Sruoga, dar prieš įsteigdamas teatro seminarą, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete ėmėsi organizuoti Teatro muziejų. Šis muziejus turėjęs būti mokslo įstaiga, kurioje kaupiama ir tvarkoma išblaškyta ir niekieno nerenkama archyvinė teatro medžiaga. B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje saugomi du dokumentai – raštai teatro kūrimo bei funkcionavimo klausimais. Pirmasis adresuotas Valstybės teatro direkcijai, rašytas 1926 m. kovo 6 d. Dokumento autoriai – Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Vincas Mickevičius-Krėvė ir Teatro muziejaus organizatorius B. Sruoga. Jame pranešama apie sprendimą įsteigti Teatro muziejų, kuriame „esamąja medžiaga galės naudotis visi studijuojantys teatro reikalą, visi, kas šiokiu ar tokiu būdu prisidės prie muziejaus organizacijos darbo, ir betarpiai teatro darbininkai-kūrėjai.“ Rašto autoriai prašo Valstybės teatro prisidėti prie muziejaus kūrimo buvusių pastatymų bei aktorių nuotraukomis, spektaklių programomis, afišomis, dekoracijų ir kostiumų eskizais-originalais, iš anksto dėkodami ir pažadėdami, jog aukos ir aukotojai bus skelbiami spaudoje. Antrasis raštas, parašytas 1933 m. spalio 12 d., adresuotas prof. B. Sruogai. Jo autorius – Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas V. Krėvė-Mickevičius praneša Teatro muziejaus turto tikrinimo datą ir laiką. Prašo paruošti trūkstamų ir netinkamų vartoti daiktų sąrašą.
Teatro muziejaus darbas nevyko sklandžiai. Nepaisant didelių pastangų, 1932 m. B. Sruoga rašo laiške Unei Babickaitei: „Iki šių metų neturėjau net savo kambario tam reikalui. Dabar jau turiu du kambariu ir dvi spintas, iš kurių tik viena pilna medžiagos. Už prisiunčiamą medžiagą aš nieko mokėti negaliu, nes šiems reikalams man neduota nė cento. Kiekvieno daikto reikia prašyt ir maldauti.“
Anot literatūrologo Algio Samulionio, karo metais dalis surinktos medžiagos dingo, likusioji dalis po karo išsibarstė ir pateko į įvairius archyvus.

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė