B. Sruogos dramaturgijos pradžia laikoma istorinė kronika „Milžino paunksmė“, kurią profesorius ėmėsi rašyti 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga: „Dalyvauti konkurse jautėsi subrendęs. Lietuvos istorija seniai domėjosi <...> Autentiškas XIV, XV amžių žodis jį giliai paveikė, iškilo gyvas Vytauto Didžiojo vaizdas; sudomino epocha – kilo noras ją atvaizduoti. Taip gimė „Milžino paunksmė“, – pasakojo  V. Sruogienė. „Aš dabar dirbu, kartais kol visai sudurnėju, kaip sako, kol iš kaktos „smegenys pradeda sunktis“, kol galva visai apkvaišta, kad kelias dienas nieko nebesuprantu“, –1931 m. liepos 23 d. laiške broliui Juozui rašė B. Sruoga.
Po ilgų diskusijų, nors buvo aiškūs „Milžino paunksmės“ meniniai privalumai, drama konkurso nelaimėjo. Iš tiesų daugumos komisijos nuomone – nei viena iš pateiktųjų (šešių) kūrinių neatitiko reikalavimų ir nėra verta Vytauto Didžiojo komiteto premijos (keletas jų buvo siūlytos išspausdinti komiteto lėšomis).
Netrukus drama buvo demonstratyviai išspausdinta privačiai. Maža to – pristatoma / reklamuojama „kaip nespausdintinas, žiuri nuomone, kūrinys“.
Kaip prisimena V. Sruogienė, „Ilgai ieškota tinkamos antraštės „Milžino paunksmei“. Pradžioje buvo ketinęs pavadinti „Milžino šešėly“, „Milžino paunksmėje“. Pagaliau prof. L. Karsavinas tapo tos dramos krikšto tėvu, pataręs „Milžino paunksmės“ vardą“.
 

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus muziejininkė Vaida Bareišaitė