Išeivių literatūra

 Išeivių rašytojo, dramaturgo, literatūros kritiko, „Laisvosios Europos“ radijo bendradarbio, redaktoriaus, PEN klubo lietuvių skyriaus išeivijoje (daugiau nei keturiasdešimt metų pirmininko bei vicepirmininko), lyginamosios kalbotyros profesoriaus Algirdo Landsbergio rinkinys pradėtas formuoti 1989 m. Archyvinę medžiagą perdavė pats rašytojas, vėliau jo kultūriniu palikimu rūpinosi giminės ir artimieji: žmona Joan, sūnūs Paulius ir Jonas. Itin daug laiko, telkiant rašytojo medžiagą, paskyrė rašytojo brolis Algimantas su žmona Terese.

Archyviniame rinkinyje saugomi unikalūs rašytojo dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, vertingas epistolinis palikimas, knygos, spauda ir spaudiniai. Tyrinėjant archyvalijas veriasi mažai žinoti rašytojo gyvenimo faktai, vienas prie kito rikiuojasi darbai – daugiaplanė kultūrinė ir visuomeninė veikla, turtingas įvairiažanris kūrybinis palikimas.

A. Landsbergis gimė Kybartuose, vėliau šeima kėlėsi į Seredžių, Ariogalą, Birštoną. Seredžiuje gimė jo brolis ir sesuo – dvyniai Algimantas ir Gražina. Tėvai norėjo, suteikti vaikams geresnį išsilavinimą ir apsigyveno Kaune. A. Landsbergis mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. Šešiolikmetis jaunuolis gimnazijoje „atrado literatūrą ir sceną“, jau tuomet žinojo, kad „rašys gražias istorijas ir pjeses“. Baigęs gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, studijų objektu pasirinko lietuvių kalbą ir literatūrą.

Rinkinyje saugomas pluoštas portretinių, grupinių nuotraukų, iliustruojančių rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią: vaikiškame vėžimėlyje sėdi dešimties mėnesių kūdikis; Ariogalos pradinės mokyklos mokinys; atviraširdžiu žvilgsniu užburia Jėzuitų gimnazijos auklėtinis; mąslus ir kūrybingas universiteto studentas; pavargęs, bet su viltimi ir tikėjimu žvelgiantys DP – išvietintųjų stovyklų gyventojas. Nuotraukose užfiksuotas jo gyvenimas Amerikoje: darbas Fairligthon universitete; Lietuvių Rašytojų draugijoje; literatūros vakaruose; pjesių ir spektaklių pastatymai.

Originalūs dokumentai liudija apie Kauno jėzuitų gimnazijos sėkmingą baigimą; rinkinyje išsaugotos jo Vytauto Didžiojo universiteto studijų knygelė ir studento pažymėjimas. 1944-aisiais, artėjant sovietams daugelis lietuvių, tarp jų ir visa Landsbergių šeima, pasitraukė į Vakarus. A. Landsbergis buvo vokiečių paimtas į nelaisvę ir įdarbintas karo aviacijos fabrike. Apie tai liudija jam išduotas frezuotojo-mechaniko pažymėjimas. Pasibaigus karui, jis persikėlė į DP stovyklą, mokytojavo lietuvių gimnazijoje Mattenberge, bendradarbiavo laikraštyje „Mintis“. Atsiradus galimybei pradėjo studijas Johanneso Guttenbergo universitete Maince. Šiuos faktus iliustruoja jam išduoti mokytojo tarnybos lapas, žurnalisto pažymėjimas bei Mainco universiteto studento knygelė. Atvykęs į Ameriką mokėsi Brooklyno ir Kolumbijos universitete, yra jų baigimo diplomai. Pastarajame sėkmingai parašė ir apsiginė magistrinį darbą apie „Bertoldo Brechto ir Paul Claudel‘io epines dramas“. Šio darbo mašinraštis saugomas muziejuje. Pažinimo pasaulis nuolat jį viliojo, mokslui skyrė ypatingą reikšmę: puikiai mokėjo lotynų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, anglų kalbas.

A. Landsbergis buvo daugelio leidinių bendradarbis, redkolegijos narys, atsakingasis redaktorius. Vokietijoje Kaselyje jis kartu su broliais Jonu ir Adolfu Mekais, Vladu Šaltmiru bei Vytautu Adamkevičiumi leido avangardinį žurnalą „Žvilgsniai“. Jaunuosius ir entuziastingus kūrėjus vienijo meilė teatrui, dailei, literatūrai. Šis žurnalas buvo jų sumanytas „sujudinti“ nusistovėjusį ramų literatūrinį gyvenimą. Naujo meno, naujos formos, modernaus stiliaus paieškos ir atvedė jaunuolius prie avangardinio žurnalo sukūrimo. A. Landsbergis „Žvilgsnių“ žurnalui pateikė ne tik savo originaliosios kūrybos, vertimų, bet čia buvo atspausdinti jo, kaip literatūros kritiko, pirmieji rašiniai. Produktyvią žurnalistinę veiklą atskleidžia jo, jau bendradarbiaujant Amerikoje, rašiniai leidiniuose „Literatūros lankai“, „Metmenys“, „Aidai“, „Lituanus“, „Books abroad“, „World literature today“. Bendradarbiaudamas šiuose žurnaluose jis tiesė tiltus, kuriais lietuvių išeivių literatūra pasiekė ne tik Amerikoje, bet ir svetur esančių kitataučių krantus. Po gerokai pasmailinta žurnalistine plunksna gimdavo vienas po kito aktualūs rašiniai literatūros, kultūros, meno temomis, kurie pasižymėjo psichologine įžvalga, logiška seka, jo plėtojama tema buvo prisodrinta švelniu humoru, saikingu ironijos tonu.

A. Landsbergis vienas iš nedaugelio išeivių rašytojų, kurie laisvai rašė anglų ir lietuvių kalbomis. Tekstus politinėmis temomis skelbė – „Christian Science Monitor“; filmų klausimais – „Film Culture“; „World Autors“ almanache (1977) apie 100 straipsnių; 50 straipsnių parašė ir buvo vienas iš redaktorių „Encyclopedia of World Drama“ (1972); Antologijos „Baltic Literature and Lingvistic“ (1973). Rinkinyje saugomi žurnalai ir laikraščiai, kuriuose bendradarbiavo.

A. Landsbergio ir vertėjo Clark Mills dėka amerikoniškoji visuomenė buvo supažindinta su puikiai parengtomis ir išleistomis poezijos ir tautosakos antologijomis: „The Green Oak“(1962), „The Green Lingren“(1964). A. Landsbergis parašė įvadą knygai „The Lithuanian Short Story Fifty Years“ (1977 m.). Pastarosios knygos yra jo rinkinyje.

Rinkinyje saugomos beveik visos jo išleistos knygos. Didžiulį masyvą sudaro rankraščiai: paskaitų, straipsnių bei kūrybos juodraščiai. O taip pat yra naujų, dar neskelbtų kūrinių rankraščiai: „Pianinas Magnolijų gatvėje“; „The magic garden“, „Šv. Antano stebuklas“, „The partisan war behind the Iron Curtain“ ir kt. Ypatingai jo mėgiamu kūrybos žanru buvo drama: sukūrė pjesių, komedijų, farsu, stebuklingų vaidinimų, kurie buvo išleisti atskiromis knygomis. Svarbesni A. Landsbergio kūriniai parašyti teatrui: pjesė „Stiklinis kamuolys“ (1954), dramatinė poema „Vėjas gluosniuose“ (1958), siurrealistinė komedija „Meilės mokykla“ (1965), vienaveiksmis farsas „Barzda“ (1966).

Kūryba įvairiažanrė: išleido vieną romaną „Kelionė“, už kurį paskirta „Draugo“ premija; du novelių rinkinius: „Ilgoji kelionė“, „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“. Už pastarąją knygą jis apdovanotas Lietuvių rašytojų draugijos premija. Rinkinyje saugomi originalūs apdovanojimo aktai: už romaną „Kelionė“ (1953 m.); Klivlendo apyl. Valdybos dramos reikalų aktas už pjesę „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1957m.).

Rinkinyje saugoma ne tik spauda ir spaudinai, tai jo pjesių pastatymų įvairiuose teatruose afišos, programos bei fotonuotraukos. Drama „Penki stulpai turgaus aikštėje“ buvo pastatyta Brodvejaus, Čikagos, Toronto, Kauno dramos teatruose. Šią dramą anglų kalba pastatė „Gate theatre“, „Off-off Broadway“ trupė „Stone soup Theatre arts“. 1961 m.  drama „Penki stulpai turgaus aikštėje“ buvo pastatyta Chicagos Community teatre, parodyta Čikagos televizijoje; pastatyta Strathfielde. „Vėjas gluosniuose“ buvo sėkmingai suvaidinta Melburne „Lietuvių dienų“ metu. Lietuvoje „Idioto pasaką“ pastatė režisierius S. Varnas Juozo Miltinio dramos teatre. A. Landsbergio kūriniai buvo verčiami į įvairias kalbas, pjesės statomos Amerikos, Čekoslovakijos, Afrikos, Kanados, Australijos, Lietuvos scenose. Lietuvos žiūrovai yra susipažinę su jo pjese „Penki stulpai turgaus aikštėje“, kurią režisavo V. Balsys Kauno dramos teatre. Ši pjesė buvo ypatingai populiari: išversta į 7 kalbas ir pastatyta Čikagoje, Los Angeles, Toronte, Sidnėjuje, Afrikoje.

A. Landsbergis buvo veiklus radijo bendradarbis: parengė gausybę straipsnių politinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, reportažų „Laisvosios Europos“ ir „Amerikos balso“ informacinėms agentūroms. Išlikusi ne tik jo darbo kortelė, bet ir gausybė parengtų pranešimų rankraščių. Iš saugomų rinkinyje juodraščių ir mašinraščių galima suminėti: „Jungtinių Tautų asamblėjoje apibrėžta Lietuvos poezija“; „PEN kongresas Maskvoje ir Čečėnijoje“; „Holokausto aukų Lietuvoje atminimas pagerbtas Niujorke“; „Apie Venclovos poezija“; „New book documents“; „Gyvosios Deivės” (apie M. Gimbutienę); „Lietuviai poetai tarptautiniame forume“; „Apie Vasario 16-sios minėjimą“; „Globolizacijos pasaulyje ir Lietuvoje“; „JAV kongresas pamini kovo 11-osios aktą“; „Žalgirio mūšio minėjimas Niujorke“; „Naujos bangos emigrantai“; „Tarptautinis Niujorko kino festivalis“ ir kt.

Daugiau nei dvidešimt metų Fairleigh Dickinsono universitete, kuriame jam buvo suteiktas profesoriaus vardas, jis skaitė paskaitas mitologijos, teatro, literatūros temomis. Išėjus į pensiją, įsteigė „skraidantį universitetą“: rašė paskaitas kultūros ir literatūros, politinėmis temomis bei skaitė jas bibliotekose, universitetuose, knygynuose. Daug dėmesio skyrė Šekspyro kūriniams, domėjosi rytų kultūra ir politika, ypač jautriai rašė apie antisemitizmo apraiškas. Iš saugomų paskaitų minėtinos: „100 faces of Hamlet“, „The Soviet Intelectual scene“, „Explosion of Nation Religions“, „I. Meras, M. Zingeris, G. Kanovičius des recetativo and the blue baterfly“, „Venice“ ir kt.

Gausus rankraštinis palikimas byloja, kad šiuos darbus galėjo atlikti neeilinis žmogus, spalvinga ir talentinga asmenybė. Jam apibudinti tiktų jo paties pasakyti žodžiai: „nėra didelių ir mažų tautų literatūrų, literatūrą kuria asmenybės“. A. Landsbergis buvo spalvinga ir neabejotinai talentinga asmenybė. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas LDK Gedimino V-ojo laipsnio ordinu.

Ypatingi A. Landsbergio nuopelnai buvo ir Tarptautinio PEN klubo veikloje. Beveik 40 metų jis buvo ne tik veiklus ir aktyvus narys, bet ir 1966–1976 m. Amerikos lietuvių išeivių rašytojų PEN skyriaus pirmininkas, o nuo 1976 m. iki mirties – vicepirmininkas. Jo atkakliomis pastangomis Lietuvos rašytojų sąjunga buvo įtraukta į PEN klubo gretas. A. Landsbergio rinkinyje saugoma PEN klubo leidinys „Newsletter“ (1992, 1995, 1999), PEN suvažiavimų 1987 ir 1988 m. dalyvio kortelės, PEN klubo ženklelis. 1988 m. A. Landsbergis buvo išrinktas vienu iš Noištato komisijos narių, sprendusių, kam skirti šį apdovanojimą. Noištato tarptautinė premija už literatūrą (Neustadt International Prize for Literature) – vienas prestižiškiausių pasaulinių apdovanojimų. Ji dažnai lyginama su Nobelio literatūros premija ir vadinama amerikietiškuoju Nobelio prizu. Ją 1969 m. įsteigė Oklahomos universitetas ir leidinys ,,World Literature Today“. Kaip ir Nobelio premija, ji skiriama ne už konkretų veikalą, bet už nuoseklius darbus literatūros srityje. Ši premija buvo paskirta Česlovui Milošui. A. Landsbergio rinkinyje yra laiško, rašyto Č. Milošui, kopija, lankstinukai apie premijos paskyrimą.

A. Landsbergio rinkinyje saugomas platus susirašinėjimas su PEN klubo nariais: rašytojais, vertėjais, teatralais: Asta Willmann – estų aktorė ir rašytoja, gyvenanti išeivijoje; Ruth Speirs – vertėja, gyvenanti Londone; Williams Packard amerikiečių poetas, dramaturgas ir beletristas, poezijos žurnalo „New York Quarterly“ įkūrėjas ir redaktorius; Clara Gyoguecy – Tarptautinio PEN klubo Išeivių rašytojų centro Amerikoje prezidentė; Charles Baar – rašytojas, poetas, JAV; Vera Blackwell – vertėja, gyvenanti Londone; James L. Rosenberg – JAV vertėjas; Donald Keen – japonologas, rašytojas ir vertėjas iš japonų kalbos; Howthorne Daniel – JAV rašytojas; Ahmad Ebrahimi – iraniečių rašytojas ir daugelio kitų.

Landsbergis laisvalaikį skyrė kūrybai: tiek prozoje tiek dramaturgijoje rašytojas ieškojo naujovių. Su liūdesiu konstatavo, kad „Amerikoje skaitytojų ratas  siaurėja, bet aš nenustoju rašęs, nes aš galvoju apie jaunimą Lietuvoje, kuris kada nors galės skaityti mūsų knygas“. Svajonė išsipildė dar jam esant gyvam: sulaukė tos džiaugsmingos valandos, kai jo kūriniai buvo skaitomi, pjesės vaidinamos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairių pasaulio kraštų scenose. „Knyga Kelionės muzika“. Romanas ir novelės, išleista, 1992 metais Vilniuje suteikė Lietuvos skaitytojams galimybę pasimėgauti jo žodžio magiška galia.

„Rašymas man yra lietuviškųjų vertybių išsaugojimas – nuo aplinkos, nuo laiko suirutės. Lietuviškosios vertybės yra anapus laiko. Mano paskirtis yra tų vertybių puoselėjimas lietuvių rašytojų ir skaitytojų būrelyje, nusigręžus nuo laiko ir aplinkos miražų“ – rašė A. Landsbergis.

 

 Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė