Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
spalio
2019

LEONARDAS GUTAUSKAS (g. 1938)

Leonardas Gutauskas (g. 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune) – rašytojas, tapytojas, nuo 1967 m. – Rašytojų sąjungos, nuo 1976 m. – Dailininkų sąjungos narys. Jo eilėraščiams būdingas panteistinis artumas gamtai, tapybiškas vaizdas. Išleido daugiau nei 16 iliustruotų eilėraščių knygų vaikams, 6 romanus, poezijos knygų bei tekstų muzikos kūriniams. Be kitų literatūrinių ir meno premijų, 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už prozos ir poezijos kūrinius.
Rašytojo rinkinį Maironio lietuvių literatūros muziejuje sudaro apie aštuoniasdešimt eksponatų, iš jų keturiolika nuotraukų. Nemažai jų sukurtos Romualdo Rakausko ir Onos Pajėdaitės, kelios – iš kūrybinių dirbtuvių. Seniausia – 1978 m. portretinė, kurioje L. Gutauskas nufotografuotas savo dirbtuvėje, vėliausios – 2008 m. J. Aisčio literatūrinės premijos įteikimo proga Dovainonyse (portretinė ir drauge su kitais rašytojais). Viena įdomiausių, kurioje rašytojas, apsiavęs ilgus botus (vos ne iki pusės šlaunų), įbridęs į sraunų upelį, žvejoja Užupyje (1986 m.). Kitoje nuotraukoje jis rankas susikišęs į kišenes stovi ant vienos iš Vilniaus kalvų, o už jo nugaros nusidriekęs Vilniaus miestas su savo nameliais ir bokštais. Yra nuotrauka ir su tėvu (Vilniaus senamiestyje), ir išeivių literatūrologu R. Šilbajoriu Maironio lietuvių literatūros muziejuje (1994 12 01).
Turime penkis rašytojo rankraščius – eilėraščio vaikams „Kaulai“ (1 lapą), pasakos „Senojo bokšto gyventojai“ juodraščio tris lapus, eilėraščius iš knygos „Aš“ (1984 m. 3 lapai) kartu su iliustracijų eskizais knygai „Paukščių takas“, trylika lapų iš M. Vainilaičio recenzijos apie L. Gutausko eilėraščių rinkinį „Dangaus kalvis Perkūnas“.
Turime keletą laiškų bei sveikinimo atvirukų: L. Gutausko laiškai L. Dovydėnui bei pastarojo laiškas Leonardui (priklauso L. Dovydėno fondui), J. Vaičiūnaitės fondui priklauso ir L. Gutausko sveikinimai jai bei rankraštis su piešiniu (1986 m.), o Alf. Maldonio fondui laiškas, rašytas jam 1986 metais.
Didžiausias rašytojo knygų fondas, su pasikartojančiais egzemplioriais – daugiau nei keturiasdešimt vienetų. Įdomesni jų: šiuolaikinės lietuvių prozos almanachas lietuvių ir vokiečių kalba „Brucken- / Tiltai“. V., 2004 (bent trys egzemplioriai), jame be L. Gutausko skelbiama V. Bubnio, H. Kunčiaus ir S. Parulskio kūryba; „Fragmentai. Trumpoji proza“. V., 2013 – tai 464 psl. spaudinys su fotografijomis; „Urbo kalnas“, eilėraščiai, 1973, su iliustracijomis, 448 psl. „Vartai po diemedžiu“, V., 1976 – vienas egzempliorius su dedikacija J. Mikelinskui, kitas – su autografu ir exlibriu. Fonde saugomi beveik visi L. Gutausko išleisti romanai („Vilko dantų karoliai“ (3 dalys), „Laiškai iš Viešvilės“. V., 2001, „Mosės. Palėpė“. V., 2007, „Plunksnos. Kazbek.“. V., 2003), pasakos vaikams, poemos. O iš spaudinių – daktaro disertacijos santrauka, 28 psl. brošiūra – G. Bernotienės „Poetinio vaizdo sąsajos su architektūra ir daile J. Vaičiūnaitės ir L. Gutausko lyrikoje“. K., 2002 (VDU, LLTI).
Na, o archyvo puošmena – nepakartojami, be galo originalaus stiliaus Leonardo Gutausko dailės kūriniai, iliustracijos – „Vorai“, „Sidabro žuvys“, „Pasaka apie lydekaitę“, „Girių giesmės devynbalsės“ (2 vnt.), „Juoda žemelė – baltas pyragėlis“ (2 vnt.), „Sakmės apie bičių darbus“ (2 vnt.) bei V. Dautarto „Pasaka nepasaka apie lydekutį Kikutį“ (3 vnt. akvarelės).

 

Parengė muziejininkė Vilma Petrikienė

Visa galerija
Atgal