Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
rugpjūčio
2019

JULIUS BŪTĖNAS (1908–1999)

Julius Būtėnas – prozininkas, literatūros tyrinėtojas, kritikas. J. Būtėnas, kaip pats rašė, nuo vaikystės turėjęs gerą atmintį, buvo tiesiog neišsemiamas žinių šaltinis: jam rašydavo, pas jį važiuodavo, jo teiraudavosi muziejininkai, rašytojai, žurnalistai, smalsuoliai…
Parašęs per 40 knygų, aktyviai bendradarbiavęs spaudos puslapiuose, dirbęs Enciklopedijos redakcijoje, J. Būtėnas sukaupė didelį archyvą, kuris pamažu buvo renkamas ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Pirmieji eksponatai gauti 1971–1972 metais, vėliau rinkinys daugiausia pildytas rašytojo jubiliejų metais. Didžiausia dalis eksponatų gauta po rašytojo, žurnalisto, tyrinėtojo mirties – 2004 metais J. Būtėno dukra Rima padovanojo muziejui virš 300 eksponatų. Muziejuje atsidūrė epistolinis palikimas (105), fotografijos (139), rankraščiai, knygos, asmeniniai daiktai, dokumentai, apdovanojimai. Gausus epistolinis palikimas atskleidžia J. Būtėno diplomatinius gabumus – susirašinėjimas su Amerikos lietuviais rodo, kaip skynėsi kelią knygos „Vinco Kudirkos bendražygiai“ (1993), apie Feliciją Bortkevičienę („Gyvenusi kitiems, išleista 1993), Mykolą Sleževičių (išleista 1995), kaip rinkta medžiaga apie daktarą Joną Šliūpą (knyga „Aušrininkas Dr. Jonas Šliūpas“, išleista po autoriaus mirties – 2004 m.). Susirašinėjimas su Kostu Fedaravičiumi, „Ūkininko“ vyr. redaktoriumi, rodo, kokie reikalingi buvo J. Būtėno švietėjiški straipsniai apie „Ūkininko“, leisto V. Kudirkos „gadynėje“, autorius. Žurnalisto M. Tamašausko laiškuose atsispindi 1992–1996 metų aktualijos.
Muziejaus fonduose esantis J. Būtėno rankraštynas papildytas dar 1926 metais surinktomis ir užrašytomis „Nemunaičio parapijos dzūkų dainomis“ – tai bene seniausias J. Būtėno rinkinio eksponatas. Užrašų knygelėse – dienoraščio fragmentai, pastabos, užrašai. J. Būtėno prisiminimuose – „Žiburėlio“ draugijos bendrabutyje gyvenusių moksleivių likimai, išlikę P. Cvirkos, J. Lozoraičio, V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės ir kitų J. Būtėno gyvenimo kelyje sutiktų žmonių paveikslai.
Didžiuojamės muziejaus fonduose saugodami keletą pirmųjų knygų „Sciklinės gonkos“ (1932), „Prikąstas liežuvis“ (1933), „Mėlyni kareiviai“ (1936) egzempliorių. Savo knygomis istoriografas pažindino visuomenę su lietuvių šviesuoliais: P. Višinskiu, Žemaite, V. Kudirka, Maironiu, rašė vadovėlius mokykloms – šios knygos taip pat saugomos Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Nemažas fotonuotraukų pluoštas. Jose J. Būtėnas tarp Alytaus gimnazijos mokinių 1928 metais, paštininkų gegužinėje su bičiuliais 1931 metais, „varpininkų“ ekskursijoje 1932 metais, su šeima, kolegomis rašytojais, kelionėse, susitikimuose, enciklopedistų iškylose, jubiliejuose…
Asmeninių daiktų rinkinėlyje – keletas J. Būtėno gerbėjų padėkos ir atminimo ženklų.

Parengė muziejininkė Irma Balčiūnienė


Atgal