Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
31
gegužės
2020

EMILIJA LIEGUTĖ (g. 1930)

Rašytoja Emilija Liegutė-Balionienė gimė 1930 m. vasario 21 d., Skituriuose, Alytaus raj. 1960 m. ji  baigė Vilniaus universitetą, kurį laiką dirbo mokytoja. 1965–1973 m. dirbo „Moksleivio“ ir „Tarybinio mokytojo“ redakcijose, Vilniaus „Lėlės“ teatre. Pirmoji knyga „Palaukių vasara“ pasirodė 1967 m. 1973 m. E. Liegutė buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą.
Rašytojos archyvą sudaro išleistos knygos, keletas rankraščių ir gana gausus pluoštas nuotraukų.  Dauguma nuotraukų su užrašais ir tiksliomis datomis.
Mokyklos baigimas užfiksuotas 1949 m. nuotraukoje „Simno abiturientai“. Mokyklos saviveiklą atspindi dvi nuotraukos su užrašais: Per aštuntokų tradicinį vakarą „Pabaigtuves“ 1949. II. 13 Simno salėje „mergaičių grupė“, „Simno salėje „Pabaigtuvėse“ momentas. Saviveiklininkė 1949 Simnas. Ant nuotraukos su drauge užrašyta: Meteliuose, prie ežero, su brangiąja Janyte, po daugelio nesimatymo blankių dienų... 1950. VIII. 13.
Kurį laiką E. Liegutė gyveno Kaišiadoryse, čia mokytojavo iki 1963 m., vėliau išsikėlė į Vilnių. Šį laikotarpį ženklina jaunos šeimos, portretinės ir darbinės – mokyklinės nuotraukos. 1954. V. 29 data  pažymėtoje nuotraukoje E. Liegutė nusifotografavusi su penktos klasės auklėtiniais. 1957 m.  nuotraukoje mokytoja užfiksuota su vaikais šiltnamyje prie sodinukų. 1958. V. 10. vėl su auklėtiniais – jaunaisiais timūriečiais. Jauna mama su dukrele ant rankų tarp žydinčios obels šakų nufotografuota 1957 m. 1958 m. nuotraukoje Emilija su vyru Petru Balioniu ir abiem vaikais – Gintaru ir Egle – žvelgia į atverstą knygą. Dvi 1960 m. portretinės nuotraukos, kuriose rašytoja – trisdešimties. 1962 m. E. Liegutė įamžinta su auklėtiniais – dešimtos klasės moksleiviais. Ant portretinės nuotraukėlės yra užrašas: 1963. X. 23 Tais metais iš Kaišiadorių persikėlėm į Vilnių. Pirmosios knygos išleidimo proga taip pat nusifotografuota, įrašas skelbia: Pirmos knygos – apsakymų „Palaukių vasara“ išleidimo metu 1968 m. Rašytoja mėgo fotografuotis, pozuoti. Daugelis portretinių nuotraukų prilygsta meninėms. 1960 m., 1967 m. gamtoje, 1971 m. Juodkrantėje, Nidoje, 1972 m.,1975 m. (foto A. Zavadskio) Vilniuje, Zarasuose, 1973 m. Kabeliuose, 1974 m. su Pifu, tais pačiais metais sode prie vilos, 1980 m. prie Vilnelės, 1986 m. (foto J. Grikienio) nufotografuota rašytoja spinduliuoja savitą grožį ir žavesį.
Namų aplinkoje rašytoja pozavo 1979 m.: Sausio speigai. Savo virtuvėje Brolių g-vėje ir 1982 m.: Savo virtuvėje Čarno g-vėje.
Yra nuotraukų iš kelionių. 1973 m. būta Augustave, Lenkijoje, 1977 m., 1980 m. ilsėtasi Kryme, 1982 m. lankytas Drezdenas, 2007 m. – Paryžius.
Yra rašytojos tėvų nuotraukų kopijos. Perfotografuota E. Liegutės tėvo Protazo Liegaus (1898–1985) portretinė nuotrauka, motina Emilija Lieguvienė nufotografuota 1983 m. Wilkasy, Lenkijoje. Tuo pačiu metu nufotografuotas ir tėvas.
Ant nuotraukos su dukrele užrašyta: Geriausia žaidimų draugė – mamytė / 1957 m. Kaišiadorys. 1969 m. rašytoja nusifotografavusi su dukra Vilniuje. Vėlesnėse nuotraukose – jau močiutė su anūkėmis: Su anūke Inga Alytuje 1985 m., Su anūke Simute 1995 m.
Pradėjusi leisti knygas vaikams E. Liegutė dalyvavo knygų šventėse, susitikimuose mokyklose. 1973 m. susitikta su Varėnos 2 vidurinės mokyklos kraštotyrininkais ir mokytoja A. Žilinskiene. 1979 m. su poete R. Girkontaite ir aktore G. Urbonaite Panevėžio cukraus fabrike dalyvauta vaikų literatūros šventėje. Ant nuotraukos su mažąja skaitytoja užrašyta: 1979 m. ruduo / Vaikų knygos savaitė Panevėžy / Ši mergaitė raštelyje paklausė: „ Kodėl apsakyme jūs pavaizdavote gerą berniuką? 1984 m. nusifotografuota su Kabelių aštuntokais „Paskutinio skambučio“ šventėje, 1987 12 04 – Joniškyje su 2 vidurinės mokyklos mokiniais po „Gerumo dienos“ aptarimo. 1994 09 30 fotografuotasi su Alytaus moksleiviais, 1998 m. rašytoja lankėsi Vilniaus 64 vidurinėje mokykloje (foto A. Žižiūno).
Yra nuotrauka, įamžinusi klasės draugų susitikimą su auklėtoju poetu A. Matučiu 1969 m. Muziejui rašytoja yra padovanojusi ir A. Matučio laišką, rašytą jai iš Alytaus 1980 02 17. Saugome jos novelių „Žuvis“, „Žalia varlė“, „Drugelis“, „Mažasis karalius“, „Karžygys“ (1987–1988 m.) rankraščius ir dailininkės S. Ručinskaitės piešinį – apysakos „Dramblienė“ iliustraciją.
Darbą Vilniaus „Lėlės“ teatre ženklina nuotrauka su aktore M. Leikauskaite, fotografuota gastrolių Maskvoje metu 1975 m. 1976 m. nuotraukos įrašas skelbia: Tuo metu dirbau „Lėlės“ teatro pedagoginės dalies vedėja, pastoviai žaisdavau su vaikais ir daug rašiau vaikams.
Savo autobiografijoje rašytoja džiaugiasi turinti nuoširdžių, dorų draugų, gebančių veržlaus gyvenimo bėgsme surasti laiko ir širdies šilumos kitam. Ant nuotraukos su draugėmis rašytoja užrašiusi: Su geriausiomis draugėmis – Rasa Andrašiūnaite (teatrologe) ir Nijole Logminiene (žurnaliste) Varėnos raj. Mergežery 1978 m.
Ant 1980 m. portretinės nuotraukos užrašyta: Man penkiasdešimt.
Rašytoja turi sodybą Kabeliuose, kur sodininkauja, augina gėles, visą gyvenimą laikė šuniukus. Pifas ir Rudžiukė tapo apysakų „Šuo Džimas – geras“, „Rudžiukė“ prototipais. Kelios nuotraukos atspindi rašytojos dalyvavimą Vilniaus kultūros centro dailės studijoje „Paletė“. Nuotraukose įvardinta: 1984 m. vasarą su R. Bičiūnu, M. Bičiūniene ir „Paletės“ draugais Pilies skersgatvio parodoje, Su „Paletės“ drauge Janina Kuliešiene ir rašytoju Aneliumi Markevičiumi piešinių parodos atidarymo proga Rašytojų sąjungoje1985 m. Nuotraukos fiksuoja rašytoją dalyvavus dailininkų konferencijose Mardosave 1999 05 08 ir Dailės akademijoje Vilniuje 2003 01 14. Fotografuotasi Vilniaus knygų mugėje 2008 02 24.
1987 m. E. Liegutė įsiamžino su Šiaulių dramos teatro aktoriais po jos pjesės „Povilas ir Marija“ pastatymo.
Kaip tikra dzūkė, rašytoja kasmet dalyvauja Grybų šventėse Varėnoje (2005 09 24 nuotrauka). 1987 m. A. Žižiūno nuotraukoje ji pozavo savo virtuvėje prie džiovintų grybų pynės. 2005 09 17 E. Liegutė dalyvavo rudens gėrybių parodoje Kabeliuose.
Rašytoja daug prisidėjo prie E. Pliaterytės atminimo įamžinimo Kapčiamiestyje. Nuotraukose užfiksuotas jos pastangomis įrengtas parkas, sutvarkytos senosios kapinaitės, kur palaidota E. Pliaterytė (2010 05). Prie paminklo garsiajai grafaitei rašytoją 2001 m. nufotografavo jos sūnus Gintaras Balionis. Sūnus yra fotografavęs rašytoją jos gimtadienio progomis 2008 m. ir 2010 m.
2010 11 10 E. Liegutė Kaune Vaikų literatūros muziejuje susitiko su vaikais, pasakojo apie save ir kūrybą. Susitikimas fiksuotas fotografo Z. Baltrušio nuotraukose.
E. Liegutės fonde yra keletas spaudinių su jos kūrybos publikacijomis: žurnale „Šeima“ (1982, Nr. 11) išspausdinta autobiografinė apybraiža „Būk, tėve!“, apsakymai spausdinti latvių leidiniuose „Pioniers“ (1979 03 30, 1983 05 20), „Zylite“ (1981/7), „Lietuvos pionieriuje“ (1976 02 11, 1980 03 05, 1972 04 29), lenkų žurnale „Przyjazn“ (1978, Nr. 2).
 

Parengė Vaikų literatūros muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė
 

Visa galerija
Atgal