Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
rugpjūčio
2019

ALGIRDAS VERBA (1941–2000)

Knygoje „Plaštakės pleška“ A. Verba yra pasakojęs apie savo literatūrinio kelio pradžią. Gulėdamas lovoje jis plėšė ir rašė, vėl rašė ir plėšė. Motina tai pamačiusi jam sakė, kad geriau būtų visai negimęs, jeigu tokį sunkų kelią pasirinko. Geriau būtų siuvėjo amato išmokęs. Bet A. Verba pasirinko eilėraščius. Jie rašyti tarsi iš įtūžio, didelio užsidegimo, įkvėpimo.
MLLM poeto A. Verbos fonde daugiausia yra rankraščių. Dauguma jų suglamžyti, o vėliau vėl išlyginti – poetas mėgo rankraščius glamžyti ir išmesti, o paskui traukdavo juos iš šiukšlių dėžės. Beveik visi eilėraščių rankraščiai autobiografiniai. „Tu gyveni many...“, „Tėvo prisakymas sūnums“, „Kelias pas motiną“, „Mes gyvenam seniai nugyventus metus“, „Odė vestuvinei suknelei“, „Vai duok man rudenio ugnies“, „Man tavo žingsniai, tavo žingsniai – tiltai“. Eilėraščiai rašyti mėlynu šratinuku. Daug taisymų ir braukymų...
„Peleną pašauk. Ir iš erdvės / Stebuklingas namas atsivers. / Ten sau motina bažnyčion rėdos - / Amžinybės sėkla, mirksnio žiedas...“ Prisimenamos gimtosios vietos, tėviškės sodybos prarastis labai skaudi. „Kaip dažnai aš, sugeltas lyg bičių skaudžių, / Su savim vieną keistą žaidimą žaidžiu, / Kada aš nevažiuoju į Nemakščius, / Ko liūdžiu? Ko liūdžiu, kai tenai taip lekiu? / Ko liūdžiu, kada Nemakščius palieku?“
Poeto fonde esama įdomių fotografijų – A. Verba Šilutės ligoninės lovoje, prie šachmatų lentos. Su broliu ir seserimis Arglaičių kaime Raseinių rajone. Sena fotografija – A. Verbos tėvas – Boleslovas Verba 1920 m. Tėvui poetas yra parašęs gražų eilėraštį – „Jis ėjo ir ėjo, ir ėjo, / Toks didelis, juodas, grubus, / Lyg girtas, lyg supamas vėjo, / Užstojęs paukščius ir namus.“ Daug fotografijų iš Nemakščių vidurinės mokyklos, kurią poetas lankė. Viena kita šeimyninė fotografija, kur matome poetą su žmona Nijole. Ji perrašydavo jo eilėraščius, pasiūlydavo įvairių pastabų. A. Verba nusifotografavęs su bičiuliais – poetais A. A. Jonynu, D. Pranckietyte.
1993-aisiais poetas A. Verba tapo Poezijos pavasario laureatu. Fotografijose jį matome su ąžuolo lapų vainiku.
Poeto fonde yra keli memorialiniai daiktai – akiniai, kandiklis cigaretėms. A. Verbos fonde yra visos jo eilėraščių knygos.
   

Parengė muziejininkė Albina Protienė.

 

Visa galerija
Atgal