Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugsėjo
2019

POVILAS VIŠINSKIS

Povilo Višinskio (1875–1906) archyve yra 227 eksponatai: knygos, laiškai, rankraščiai, nuotraukos, spaudiniai, dailės kūriniai, memorialinis daiktas – kišeninis rašytojo laikrodis. Saugomi  pirmieji bei vėlesnių metų P. Višinskio knygelių leidimai: „Mažas elementorius arba skaitymo ir rašymo mokslas“ (Vilnius, 1905 m.), „Kas tai yra konstitucija?“ (Vilnius, 1906 m.), „Vaina arba karė“ (Vilnius, 1906 m.), „Visuotinas, lygus, slaptas ir betarpiškas balsavimas“ (Vilnius, 1905 m.), „Žmogaus tiesos“ (Vilnius, 1905 m.). P. Višinskis aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, kovojo už lietuviško žodžio laisvę, buvo vienas iš Lietuvos demokratų partijos įkūrėjų. Vadovėlius ir publicistiką leido paties P. Višinskio įsteigta „Šviesos“ knygų leidimo bendrovė Vilniuje, spausdino J. Zavadskio spaustuvė. Monografiją apie P. Višinskio gyvenimą ir veiklą išleido Julius Būtėnas 1936 m. P. Višinskio „Raštai“ išėjo 1964 m. Vilniuje.
Fototekoje saugomi reti keturi originalūs P. Višinskio portretai daryti Vilniaus fotoateljė (1897–1905 m.), vienas Šiauliuose, J. Armono fotoateljė. Pastaroji nuotrauka mena publicisto mokslo metus Šiaulių gimnazijoje. Kitoje nuotraukoje-atviruke matome P. Višinskį sėdintį ant tvoros Užvenčio dvare, rašytojos ir jo bičiulės Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos namuose. 1896 m. jiedu nufotografavo vienas kitą toje pačioje vietoje. Daugiau P. Višinskio darytų nuotraukų (M. Pečkauskaitės ir Pečkauskų šeimos) yra Šatrijos Raganos archyve.  Taip pat yra originalių P. Višinskio žmonos Juzefos portretų, jai rašytų laiškų ir atvirlaiškių. 1905 m. sausio 1 d. laiške būsimai žmonai Juzefai jausmingai rašoma: „Mylimiausis brangiausis Tu mano širdies džiaugsme! Buk linksmi šiais metais, tegul Tavo meilė negęsta, tegul Tavo širdelė kas karts karščiau plaka dėl manęs. Buk gera, gera šiais metais! Užmiršk, ką blogo esu Tau pasakęs ar padaręs.“ Šitame ilgame laiške P. Višinskis rašo ir apie viešnagę Petro Vileišio namuose, ir apie tarnybos problemas „Vilniaus žinių“ redakcijoje. Bene įdomiausias ir vertingiausias archyvo rankraštis yra „Antropologinė žemaičių charakteristika“ (1898 m.), rašyta P. Višinskio rusų kalba (132 p.), su piešiniais ir lentelėmis. Tai mokslinis P. Višinskio darbas, rašytas jam studijuojant Peterburgo universitete. Šiame kūrybiniame darbe P. Višinskis pateikė ryškių ir autentiškų XIX a. pab. Žemaitijos gyvenimo vaizdų, užrašė įdomios tautosakinės ir etnografinės medžiagos, sukaupė daug buities, papročių, žaidimų ir kitų aprašymų. Darbą rašyti baigė 1898 m. Jaltoje, kur gydėsi džiovą. Deja, šio darbo nuotraukos į muziejų nepateko.
P. Višinskio archyve meno kūrinių nedaug:  J. Banaičio paveikslas, vaizduojantis rašytojo gimtinę, P. Aleksandravičiaus sukurtas P. Višinskio bareljefas, E. Poškutės-Pumputienės ekslibrisas, G. Bagdonavičiaus piešinys „P. Višinskio muziejus Ušnėnuose“.

Parengė muziejininkė Nijolė Raižytė

Visa galerija
Atgal