Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugsėjo
2019

LAZDYNŲ PELĖDA

Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjo dvi seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867–1926) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872–1957). Muziejuje esančiame seserų rašytojų archyve daugiau eksponatų priskiriama M. Lastauskienei. Saugomi jos rankraščiai: apsakymas „Varguose“, apysaka „Radybos“, apysakos „Ponas Dramblevičius“ fragmentas, „Prisiminimai“, kuriuose M. Lastauskienė pasakoja apie savo gyvenimą. Yra pakvietimų, sveikinimo telegramų, siųstų M. Lastauskienei įvairių įstaigų ir asmenų švenčių bei garbingų jubiliejų progomis. Sveikina Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos rašytojai, yra ir vyriausybinė telegrama, pasirašyta Antano Sniečkaus. M. Lastauskienės dukra Stasė Matulienė muziejui padovanojo įvairių suvenyrų, apdovanojimų, kuriuos rašytoja gavo jubiliejų progomis. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo sveikinimo rašte (1957 m.) rašoma, kad „už didelius nuopelnus vystant lietuvių literatūrą rašytojai suteikiamas nusipelniusios meno veikėjos garbės vardas.“ Saugomi memorialiniai M. Lastauskienės daiktai: rašytojos siuvinėta staltiesėlė ir puošni apykaklė, peleninė, molinis indelis pieštukams, gintaru inkrustuota suvenyrinė medinė dėžutė ir kt. Sofija taip pat buvo gabi rankdarbiams. Archyve yra jos austų tautinių juostų pavyzdžiai, drobinė siuvinėta prijuostė.
Fototekos skyriuje daugiausia yra M. Lastauskienės nuotraukų: su dukromis Ona ir Stase, su giminaičiais ir menininkais savo namuose Kaune, tėviškėje Paragiuose (Akmenės raj.), saugoma ir pluoštas rašytojos laidotuvių nuotraukų.
Archyve gausu abiejų prozininkių knygų, leistų Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Abi seserys jaunos pradėjo rašyti. Sofija rašė lietuviškai, o Marija – lenkiškai. Sofija versdavo sesers kūrinius į lietuvių kalbą ir abiejų raštai būdavo pasirašomi vienu slapyvardžiu – Lazdynų Pelėda. Tik po sesers mirties Marija ėmė rašyti lietuviškai ir skelbė savo kūrybą tikrąja M. Lastauskienės pavarde. Pirmosios rašytojų apsakymų knygelės – kuklios, plonytės. Jas 1905–1908 m. išleido „Šviesos“ b-vė ir „Viltis”. S. Pšibiliauskienės „Raštus“ 1922 m. išleido „Švyturio“ b-vė. Archyve saugomos M. Lastauskienės pavarde pasirašytos knygos: „Auka” (1908 m.), „Radybos“ (1930 m.), „Iki mirties“ (1939 m.), „Laimės griuvėsiuose“ (1940 m.) ir kitos.

Parengė muziejininkė Nijolė Raižytė

Visa galerija
Atgal