Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugsėjo
2019

KAZYS JAKUBĖNAS

Kazys Jakubėnas (1908–1950) – poetas, vertėjas, aistringas kovotojas prieš socialinę nelygybę, pirmas žymiausias ir išradingiausias poezijos ikimokyklinio amžiaus vaikams kūrėjas. Pradinėje Papilio mokykloje K. Jakubėną mokė Kazys Binkis. 1928 m. jis baigė Biržų gimnaziją. Besimokydamas gimnazijoje organizavo socialistinio jaunimo organizacijos „Žiežirba“ kuopeles Biržų apskrityje, nuo 1925 m bendradarbiavo „Kultūros“ žurnale, iki 1937 m. priklausė aušrininkų organizacijai. Nuo 1928 m. K. Jakubėnas Lietuvos universitete studijavo teisę, baigė du kursus. 1929 m. gegužės mėn. poetas buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti už pasikėsinimą prieš ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą, kuriame nedalyvavo. 1931 m. paleistas, bet 1933–1935 m. ir 1937 m. vėl kalintas. 1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Socialistines pažiūras K. Jakubėnas paveldėjo iš savo mokytojo poeto K. Binkių ir vyresniųjų brolių. Socialiniai motyvai vyrauja ir jo poezijoje, kurioje apstu maištingų protesto, laisvės ir kovos troškimo nuotaikų, ryškus polinkis į romanso ir liaudies dainos stilistiką, satyrinėje poezijoje išjuokiami politikieriai, karjeristai, tariami patriotai. Nuo 1936 m. poetas daugiausiai kūrė ikimokyklinio amžiaus vaikams.
K. Jakubėnas yra išvertęs V. Hugo, G. Sand, P. Barto, S. Maršako, A. Tolstojaus kūrinių.1940-uosius sovietinės okupacijos metus poetas sutiko su entuziazmu. Buvo paskirtas redaktoriumi Lietuvos telegramų agentūroje. Išleido anksčiau negalėjusią pasirodyti eilėraščių rinktinę „Vargo dainos“, knygą vaikams „Šimtas vyturėlių“. Tačiau 1941 metų birželio 14 dieną, išvežus seserį Uršulę su vyru Romu Stakėnu ir mažamečiais vaikais Dalia bei Algimantu į Sibirą, suvokė, kad sovietų valdžia yra okupantų valdžia.
1941 m. K. Jakubėnas dirbo Kaune baldų dirbtuvėje, vokiečių okupacijos pradžioje buvo suimtas nacių. 1942–1943 m. – Alytaus tuberkuliozės sanatorijoje, vėliau slapstėsi, padėjo gelbėti žydus. 1946 m. dėl tariamos antisovietinės agitacijos pašalintas iš LTSR rašytojų sąjungos, suimtas už dalyvavimą pogrindžio veikloje, kalintas Vilniaus kalėjime, nuteistas 5 m. kalėti, išvežtas į Karagandos lagerį. 1947 m. byla nutraukta, jis paleistas, bet kūryba buvo ignoruojama, nespausdinama. 1950 metų sausio 7 dienos vakare K. Jakubėnas buvo iškviestas į saugumo ministeriją, iš kur į namus negrįžo. Sausio 11 dieną broliui Alfonsui buvo pranešta, kad poeto jau nebėra tarp gyvųjų, jis rastas sušalęs, be viršutinių drabužių ir basas už geležinkelio stoties, Kapų gatvėje. 
Poeto gimtosios sodybos vietą buvusiame Kaušiškių kaime, Biržų rajone, ženklina akmuo su užrašu: „Čia buvo sodyba, kurioje gimė ir augo lietuvių poetas Kazys Jakubėnas 1908–1950.“ Akmuo vešliai apaugęs paparčiais, tarsi primintų vieną iš poeto slapyvardžių – Laurynas Papartynas.
MLLM fonduose esančiame K. Jakubėno archyve saugomos visos poetui gyvam esant ir po jo mirties išleistos knygos: „Mieganti žemė“ (1929), „Tegyvuoja gyvas gyvenimas“ (1931, su P. Karužos autografu), „Riešutėliai“ (1936), „Čyru-vyru, Ūžia melsvas šilas“ (su cenzūros išbraukymais) (1936), „Du gaideliai giesmininkai“ (1938), „Bus pavasarėlis“ (1939), „Vargo dainos“ (1940 ), „Šimtas vyturėlių“ (1941, 2 leid. 1977 ), „Jonytės pasakėlės“, „Ūžia melsvas šilas“ (1957 ), „Abėcėlė“ (1958 ), „Grybai, paukščiai ir žvėreliai“, „Šimtas dainužėlių“ (1959), „Bundanti žemė“ (1972, su A. Jakubėno dedikacija B. Jauniškiui), „Eilėraščiai iš Vilniaus kalėjimo“ (1980), „Kas kiemely daros“ (2003).
1971 m. poeto brolis teisininkas Alfonsas Jakubėnas muziejui perdavė K. Jakubėno rankraščių ir įvairių dokumentų. Tai asmeninės poeto bibliotekos knygų sąrašas, jo biografija, rašyta rusų kalba, Bausmės dovanojimo akto nuorašas (Kaunas, 1931 m. gruodžio 21 d.) , Lietuvos universiteto studijų knygelė Nr. 1211 (1928).
K. Jakubėno rankraštinį palikimą sudaro 46 puslapių rankraštinė knyga „Grybai, paukščiai ir žvėreliai“, 17 puslapių „Jonytės pasakėlės“, rankraštinė knyga „Šimtas dainužėlių“ (176 psl.), eilėraščio „Klevo lapas geltonavo“ rankraštis, A. ir P. Barto poemos „Nešvari mergytė“ vertimo rankraštis.
Yra keletas nuotraukų: portretinė, fotografuota apie1930 m., po susitikimo su kalėjimo draugais Br. Kiaupa, M. Paulausku, Ol. Venclovaite, Bulkevičiene, Kaminsku tai pat apie 1930 m.
 

Parengė muziejininkė Daiva Šarkanauskaitė

Visa galerija
Atgal