Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
07
balandžio
2020

JURGIS ZAUERVEINAS-GIRĖNAS

Jurgis Zauerveinas-Girėnas (1831–1904) – vokiečių kilmės Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas, publicistas, poetas, filosofijos mokslų daktaras, garsus poliglotas, mokėjęs kelias dešimtis kalbų. „Dėl tokių gabumų jis lengvai išmoko lietuviškai taip gerai, kad net poeziją galėjo kurti lietuvių kalba. Kalbų jis mokėsi iš žmonių šnekamosios kalbos. Jo lietuvių kalba yra M. Lietuvos panemunės tarmė, kuria buvo rašomi religiniai ir kitokie M. Lietuvos lietuviški raštai. Jis buvo kviečiamas vertėju į Angliją ir kitus kraštus. Londone taisė įvairių kalbų Biblijos vertimus, buvo vertėju persų šachui, Etiopijos karaliui, mokė Rumunijos princesę Silvą.“ (Pranas Naujokaitis. Lietuvių literatūros istorija. T. I, JAV, 1973). Poeziją rašė ir kitomis kalbomis: arabų, graikų, norvegų... Lietuvoje labiausiai išgarsėjo eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris, renkant Lietuvos himną, net varžėsi su V. Kudirkos „Tautiška giesme“. Publicistinius straipsnius ir eilėraščius skelbė „Lietuviškoje Ceitungoje“, „Aušroje“, „Nemuno sarge“, „Naujajame keleivyje“ ir kituose leidiniuose.
Seniausia J. Zauerveino knyga, saugoma muziejaus archyve, yra lietuvių ir vokiečių kalba rašytas veikalas „Lietuwiszkasis klausymas“, išleistas 1888 m. Tilžėje, spausdintas K. Voskos spaustuvėje. Pasirašyta slapyvardžiu „Girėnas“. Autorius poleminiuose straipsniuose pasisako už prigimtinę kalbą, smerkia imperinę vokiečių politiką prieš lietuvninkus, jų kalbą bei kultūrą. Archyve saugoma viena pageltusi 1884 metų originali nuotrauka, kurioje J. Zauerveiną matome Alžyro čiabuvio drabužiais. Apie J. Zauerveino viešnagę Alžyre rašo jo bičiulis dr. Jonas Basanavičius knygoje „Medega d-ro Jurgio Sauerweino biografijai“ (parengė Domas Kaunas, Vilnius, 2001 m.): „Kaip jam lengvai sekėsi kalbų mokintis, galima spręsti iš to, kad jis, pvz., apie du mėnesiu būdamas Alžyre pas kabylus, kaip vėliau matysim, jųjų kalbos tiek teoretiškai, tiek praktiškai pramoko, kad galėjo Naująjį Testamentą taj kalba išversti“.
J. Zauerveino poezija lietuvių ir vokiečių kalbomis spausdinama vertėjo Alfredo Franckaičio sudarytoje rinktinėje „Rūgštaus vyno eilėraščiai“ (Wehrbbleck ir Vilnius, 1993). Šioje knygoje spausdinamas ir J. Skliutausko straipsnis „Daktaras Jurgis Zauerveinas“, kuriame tyrinėtojas išryškino poeto reikšmę laikraščio „Aušra“ atsiradimo istorijoje, taip pat apgailestavo, kad ne visa jo poezija išleista. „Gausus Zauerveino poetinės kūrybos palikimas. Tai apie 300 eilėraščių, baladė „Macilėnas ir Gražina“ (spausdinta „Aušroje“), epinė poema „Nemunyčiai“. Autorius ruošėsi savo poeziją kuo išsamiau išleisti. Deja, 1881 metais buvo išspausdintas tik nedidelis 74 eilėraščių rinkinys, kurio tiražas dėl nežinomų priežasčių buvo sunaikintas. Kodėl taip įvyko, nebeliko ko paklausti“. 
 

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė

Visa galerija
Atgal