Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugsėjo
2019

JONAS MARCINKEVIČIUS

Rašytojas Jonas Marcinkevičius, skaitytojams žinomas kaip „Benjamino Kordušo“ ir „Kražių skerdynių“ autorius, gimė 1900 m. Radviliškyje. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomi atsiminimai, laiškai ir fotografijos.
Atsiminimuose pasakojama apie nelengvą šio menininko gyvenimo kelią. Jis gimė dešimties vaikų šeimoje, paauglys ganė bandą, dirbo batsiuviu, Radviliškio geležinkelio stotyje krovė vagonus, dirbo vagonų sukabinėtoju, „kur reikia būti mikliam kaip žalčiui, kad vagonų buferiai kaulų nesutraiškytų“, – prisiminė rašytojo uošvis Pranas Virakas, matyt ne kartą klausęsis mylimo žento Jono pasakojimų, jį pergyvenęs ir palaidojęs. Devyniolikmetis J. Marcinkevičius stojo savanoriu į P. Plechavičiaus būrį, vėliau dezertyravo, pabėgo į Lenkiją. Sugrįžęs į Lietuvą, buvo suimtas kaip šnipas, dešimt metų sėdėjo kalėjime. Ten ir pradėjo rašyti. Muziejuje saugome beveik visus J. Marcinkevičiaus romanus: „Jis turi mirti“ (1937m.), „Benjaminas Kordušas“ (1937m.), „Kražių skerdynės“ (1938m.), „Baudžiauninkai“ (1940m.). Rinkinyje rastume V. Gustainio, V. Jauniškio, K. Kareivienės, V. Sirijos-Giros, P. Virako, M. Virakaitės-Marcinkevičienės atsiminimų apie šį prozininką. Visi, pažinoję J. Marcinkevičių, teigia jį buvus malonaus būdo, mylintį artimuosius. Santykiai su šeimos nariais buvę labai šilti. Nors pats gyveno labai sunkiai, neturėjo nuolatinės tarnybos, vertėsi tik iš honorarų, visą gyvenimą materialiai rėmė tėvus ir seseris. Padėjo palaidoti anksti mirusią seserį Bronę. „Laidotuvės buvo suruoštos iš skolintų pinigų. Jiems saulė nušvito, kai aš įėjau į vidų. Skolintus 100 litų tuoj atidavė, kuriuos buvau Mamai davęs. Tėvui daviau 50 litų. Iš tų suruošė pietus giedoriams (iš laiško žmonai Marijai, 1937 m.). Rašytojo laiškai žmonai atskleidžia šiltus, artimus šių žmonių santykius. Štai viename originaliai datuotame („1936 pirmadienis“) laiške žmonai į Palangą Jonas Marcinkevičius priekaištauja: „skaudu man, kad Tu vis dėlto su visokiais žilais susipažinai. (...) Tu esi mano mylima žmona ir draugė. Palik tokia. (...) Dirbu kiek išgaliu. Myliu Tave begaliniai. Bučiuoju milijonus kartų.“ Kitam laiške J. Marcinkevičius džiaugiasi jų meile ir išsitaria: „už Tavęs aš kaip už mūro“.
Rinkinyje saugome daug fotografijų. Vertingiausios iš rašytojo jaunystės. Daugiausia eksponatų surinko buvusio Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus darbuotojai. Dabar rašytojo archyvas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
 

 Parengė muziejininkė Regina Mažukėlienė.

Visa galerija
Atgal