Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugsėjo
2019

JONAS MAČIULIS-MAIRONIS

Muziejuje išlikęs didelis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) archyvas (apie 6000 eksponatų).
Išlikę baldai ir paveikslai, skulptūros ir asmeniniai daiktai, knygos ir rankraščiai. Keturi odiniai albumai, pilni gerai išsilaikiusių nuotraukų, mena poetui brangius žmones. Fotografijų yra iš visų poeto gyvenimo tarpsnių. Pirmosios yra dovanotos draugų, gimnazistų, klierikų ir kaimynų su lenkiškais palinkėjimais. Albumuose yra ir fotografijos, kuriomis poetas papuošė 1920 metų „Pavasario balsų“ leidimą.
Svarbi archyvo dalis – rankraštynas. Išlikę 4 spaudai parengti rankraščiai: raštų I tomas (lyrika), drama „Didysis Vytautas – karalius“, libretas „Nelaimingos Dangutės vestuvės“, pasaulinės literatūros trumpas vadovėlis. Maironio rankraštyne yra šeši storoki sąsiuviniai, prirašyti įvairiausių kūrinių. Šalia kūrybos randame grynai asmeniškų dalykų. „Mano kandidatūra į vyskupus keletą kartų ir paskui visai be mano žinios ir sutikimo buvo keliama jau nepriklausomai Lietuvai susitvėrus. Taip vyskupas Karevičius į savo sufragamus buvo pastatęs kandidatais mane ir tuomet dar seminarijos profesorių J. Skvirecką. Roma sau pasirinko profesorių, o rektorių atmetė <...>. Aš negalėjau nejausti pažeminimo...“, – rašė Maironis. Išlikę paskaitų ir pamokslų rankraščiai (lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis), proginių kalbų juodraščiai, įvairūs užrašai.
Išlikusios knygos su poeto taisymais ir redagavimais. Pati seniausia knyga su autoriaus taisymais – tai St. Garnio slapyvardžiu išleista poema „Terp skausmų į garbę“ (1895). Žinome, kad poema susilaukė aršios S. Matulaičio kritikos, vėliau autorius nusprendė ją keisti. Žvelgdami į šią knygą, pilną taisymų raudonu ir juodu rašalu, galime įsitikinti, kaip gimė poema „Jaunoji Lietuva. Kaip žinome, Maironis penkis kartus leido „Pavasario balsus“, juos vis keisdavo, redaguodavo. Turime 1920 metais išleistus „Pavasario balsus“ su poeto taisymais. Tai unikalus eksponatas, nes į šią knygą poetas įrašė eilėraštį „Skausmo skundas“ su prierašu „spausdinti tik po mano mirties“.
Poeto namuose lankydavosi menininkai, dvasininkija, studentai ir giminaičiai. Archyve saugome apie 1100 smulkių spaudinių – vizitinių kortelių, kvietimų į įvairius renginius, sveikinimų.
Maironio bibliotekoje išliko 795 knygos. Seniausias Maironio bibliotekos leidinys – „Trečiasis Lietuvos statutas“, išleistas Vilniuje apie 1600 metus. Bibliotekoje rasime ir pluoštą gaidų, dovanotų poetui įvairių kompozitorių, su pagarbiomis dedikacijomis.
Už Maironio archyvą turėtume būti dėkingi jo giminaičiams. Sesuo Marcelė Mačiulytė išsaugojo visus jo daiktus, konsultavo muziejininkus. Daug vertingų daiktų, meno kūrinių dovanojo poeto sesers Kotrynos palikuonys.
Maironio archyvas pasipildo iki šiol.

Daugiau Maironio rinkinio eksponatų galite pamatyti Jonui Mačiuliui-Maironiui skirtoje virtualioje parodoje >>

Parengė muziejininkė Regina Mažukėlienė

Visa galerija
Atgal