Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugsėjo
2019

GABRIELIUS LANDSBERGIS-ŽEMKALNIS

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916) – dramaturgas, publicistas, režisierius, „Varpo“ ir „Ūkininko“ bendradarbis, lietuvybės puoselėtojas, palaikęs ryšius su knygnešiais. Kukliame archyve svariausi eksponatai – knygos. Populiariausia ir labiausiai visiems žinoma drama „Blinda, svieto lygintojas“ pirmąkart buvo išleista Vilniuje, 1909 m., J. Zavadskio spaustuvėje. Archyve saugomas vienas šios knygos egzempliorius, autoriaus dedikuotas rašytojui ir pedagogui Marcelinui Šikšniui-Šiaulėniškiui. Ant viršelio užrašyta: „Gerbiamajam Draugui – Rašėjui P. M. Šikšniui nuo autoriaus, 1908 VIII 6“.Ne ką mažiau populiaresnė kita istorinė drama „Birutė“ (Vilnius, 1906 m.), pagal kurią Mikas Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką operą. Archyve taip pat saugoma keletas komedijų knygų, leidinys „Lenkai ir lietuviai nuo 1228 iki 1430 m.“ (Čikaga, 1898 m.). Studiją apie G. Landsbergį-Žemkalnį išleido Vytautas Maknickas (Kaunas, 1936 m.). Archyve taip pat yra keletas rašytojo portretų ir grupinių nuotraukų. Du portretai – atvirukai išleisti Vilniuje, Marijos Šlapelienės knygyne. Įdomi grupinė nuotrauka, kurioje G. Landsbergis-Žemkalnis įsiamžino šalia gydytojo Jono Leono Petkevičiaus ir kunigo bei rašytojo Julijono Lindės-Dobilo Joniškėlyje. Ši nuotrauka mena tuos laikus, kai rašytojas dirbo valdytoju Karpių dvare, dalyvavo nacionaliniame judėjime, susitikdavo su knygnešiu Jurgiu Bieliniu, už ką rusų caro žandarų buvo suimtas ir pora metų (1902–1904) kalintas Smolensko kalėjime. Gyvendamas Vilniuje ir Kaune, dalyvavo mėgėjų teatrų veikloje, pats režisavo ir statė spektaklius, kartais pats juose ir vaidindavo. Julius Būtėnas knygoje „Vinco Kudirkos bendražygiai“ (Vilnius, 1993 m.) rašo: „Dabar G. Landsbergis visą energiją skyrė lietuvių mėgėjų teatrui: organizavo spektaklius, režisavo ir patsai vaidino ne tik dramos veikaluose, bet ir operetėse. Vaidinimuose dalyvavo visi jo vaikai: Gabrielė, Jadvyga, Stasė, Sofija ir jauniausias sūnus Vytautas.“

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė

Visa galerija
Atgal