SENOSIOS LITERATŪROS SKYRIAUS RINKINYS

Martynas Jankus (1858–1946) – spaustuvininkas, leidėjas, „Aušros“ ir „Varpo“ laikų lietuviškos spaudos platintojas, knygnešių bičiulis, redaktorius ir rašytojas. 

Kazys Jakubėnas (1908–1950) – poetas, vertėjas, aistringas kovotojas prieš socialinę nelygybę, pirmas žymiausias ir išradingiausias poezijos ikimokyklinio amžiaus vaikams kūrėjas. 

Rašytojas Jonas Marcinkevičius (1900–1953), skaitytojams žinomas kaip „Benjamino Kordušo“ ir „Kražių skerdynių“ autorius, gimė Radviliškyje. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomi atsiminimai, laiškai ir fotografijos.

Muziejuje išlikęs didelis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) archyvas (apie 6000 eksponatų). Išlikę baldai ir paveikslai, skulptūros ir asmeniniai daiktai, knygos ir rankraščiai...

Jono Basanavičiaus (1851–1927) rinkinyje daugiausia saugoma knygų, keletas rankraščių, kiek daugiau fotografijų, meno kūrinių.

Jonas Jablonskis (1860–1930) – kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas, Žemaitės raštų redaktorius. 1901 m. Petro Kriaušaičio slapyvardžiu išleido „Lietuvių kalbos gramatiką“. Papildyti jos leidimai išėjo 1919 m. ir 1922 m. Visi šių gramatikų leidimai saugomi muziejaus archyve. 

M. Šikšnys – Šiaulėniškis (1874–1970) – dramaturgas, poetas, matematikos mokytojas, vadovėlių autorius.

Oskaras Milašius (pranc. Oscar Vladislas de Lubicz Milosz) – lietuvių kilmės prancūzų poetas, rašęs prancūzų kalba.

„Aušros“ laikų poeto ir prozininko Ksavero Sakalausko-Vanagėlio archyve daugiausia yra knygų.

Aleksandras Fromas-Gužutis (1822–1900) – rašytojas, dramaturgas, poetas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyve saugomos kelios A. Fromo-Gužučio dramos, išleistos atskiromis knygelėmis, taip pat viena originali rašytojo portretinė nuotrauka.

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916) – dramaturgas, publicistas, režisierius, „Varpo“ ir „Ūkininko“ bendradarbis, lietuvybės puoselėtojas, palaikęs ryšius su knygnešiais. Kukliame archyve svariausi eksponatai – knygos.

Adomas Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas) buvo spalvinga asmenybė. Poetas ir kritikas, teologas ir matematikas, visuomenės veikėjas ir publicistas. 

Rašytojo, publicisto, lietuviško himno autoriaus Vinco Kudirkos (1858–1899) rinkinį Maironio lietuvių literatūros muziejuje sudaro 302 eksponatai, iš kurių – 188 knygos, 68 fotografijos (dauguma kopijos). Vertingiausi ir įdomiausi rinkinio eksponatai – originalūs memorialiniai V. Kudirkos daiktai.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) rinkinyje yra 283 įvairių rūšių eksponatai. Tai – meno kūriniai (124), fotografijos (59), knygos (52), laiškai (25), spaudiniai (14), rankraščiai (8), fonoteka (1).

Šatrijos Raganos (1877–1930) rinkinį sudaro 395 įvairių rūšių eksponatai. Tai fotografijos (147), knygos (104), rankraščiai (34), laiškai (93), meno kūriniai (6), memorialiniai daiktai (5), spaudiniai (4), dokumentai (1), fonoteka (1).

Rašytojo Jono Biliūno (1879–1907) rinkinį Maironio lietuvių literatūros muziejuje sudaro 371 eksponatas. Didžiausią grupę sudaro fotografijos ir fotokopijos (165). Autorinių knygų yra 97 vienetai, knygų apie autorių – 11 vienetų. Kiek mažiau saugoma rankraščių, spaudinių, meno kūrinių. Memorialinių daiktų, kurie visada pagyvina ekspozicijas, nėra.

Rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882–1954) rinkinyje gausiausia memorialinė biblioteka (274), kurią sudaro knygos lietuvių, latvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis. 

Rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio (1890–1952) rinkinyje, esančiame Maironio lietuvių literatūros muziejuje, yra 122 eksponatai: autorinės knygos, knygos apie autorių, rankraščių kopijos, laiškai, originalios fotografijos ir jų kopijos, spaudiniai, atsiminimai. Nėra memorialinių daiktų, mažai meno kūrinių.

Juozo Žlabio-Žengės (1899–1992) rinkinyje yra 265 eksponatai. Rinkinys unikalus tuo, jog jame įdomi ir originali fototeka (222), atspindinti įvairius šio poeto gyvenimo laikotarpius: tarnavimą Lietuvos kariuomenėje savanoriu, tremties metus, praleistus Vorkutoje (1945–1957), gyvenimą tarybinėje ir vėl nepriklausomoje Lietuvoje.

Prozininkės, dramaturgės, vertėjos Danutės Čiurlionytės-Zubovienės (1910–1995) archyvas yra negausus – per 80 eksponatų. Tai nuotraukos, originaliosios kūrybos ir vertimų knygos, rankraščiai, laiškai, spaudiniai.

Rašytojo ir diplomato Igno Jurkūno-Šeiniaus (1889–1959) rinkinį sudaro 105 eksponatai. Daugiausia yra knygų  (57), mažiausiai – rankraščių ir laiškų. Visai nėra memorialinių daiktų.

Poeto Liudo Giros (1884–1946) archyvas, saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje, yra vienas iš gausiausių. Didesnę archyvo dalį sudaro eksponatai iš Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus. Pastarąjį muziejų 1990 m. likvidavus, daugelio rašytojų archyvai, tarp jų ir L. Giros, buvo perduoti Maironio lietuvių literatūros muziejui. 

Stanislovas Dagilis (1843–1915) – poetas, „Aušros“ bendradarbis, vertėjas, pedagogas. Negausiame poeto archyve saugoma knygos „Lietuviškas šiupinys“ pirmieji leidimai, keletas nuotraukų, laiškas, rašytas giminaitei Zonei Karosaitei iš Biržų į Peterburgą (1909 m. kovo 2 d.).